Konservatorių daugumos telkimo taktika – minimaliai keisti užimamų postų vadovus ir nepasiduoti pagundai pradėti derybas su „darbiečiais“ ar kokia kita frakcija Seime, tuo sukeliant tiek rinkėjų, tiek esamų partnerių įtarimus, – pavyko. Mes dar galėjome šią savaitę mėgautis samprotavimais apie 71 balsą turinčios daugumos silpnumą priimant sprendimus, tačiau iš tikrųjų daugumą sudarysiančių politikų skaičius liks beveik nepakitęs.
Šiandien visos diskusijos apie frakcijos „Viena Lietuva“ pretenzijas bei reikalavimus tėra nereikšmingas fonas. Tai, kad Laimontas Dinius kelia tarsi pagrįstas ir motyvuotas pretenzijas į frakcijos pozicijas Vyriausybėje bei Seime, yra esmės nekeičiantis ir tik paties L.Diniaus politinę poziciją eksponuojantis dalykas. Dabar galima teigti, kad dėl nepatyrimo taktiniuose žaidimuose L.Diniaus asmeninė padėtis tapo gana sudėtinga. Mat šios frakcijos nariai prieš kelias savaites susitelkė kartu dėl Seimo pirmininko nuvertimo, siekė savotiškos pamokos arogantiškam Arūnui Valinskui. Tikslas pasiektas, galima išsivaikščioti. Taigi frakcijos egzistavimo pagrindas – nebūti su A.Valinsku – sukurtas.
O kas toliau, tampa nebeaišku. „Viena Lietuva“ neturi nei ideologinio, nei politinio pagrindo būti kartu, nėra jokių partinių struktūrų šalyje, jokių sąsajų su rinkėjais. Frakcijos narius vienija buvimo kartu inercija bei nežinia, ką daryti toliau. Tačiau Seimas kalba ir kalbasi su kiekvienu iš jų labai intensyviai. Mes galime tikėtis kylančių abejonių, svarstymų „Vienos Lietuvos“ frakcijos viduje. Pirmas signalas jau nuskambėjo labai akcentuotai ir garsiai – Saulius Stoma pasiūlė konkretų ir blaivų veiksmą – eiti pas konservatorius. Pastebėkime, niekas neginčijo tokios minties – nei konservatoriai, nei „Visa Lietuva“. Manau, ši idėja yra išsakyta laiku ir suteikė viltį įprasminti save politikoje naudingiau, nei būnant neprognozuojamais ir pretenzingais naujokas.
Taigi labai greitai mes galime sulaukti šios frakcijos narių išsivaikščiojimo. L.Diniaus veiksmai esant tokiai situacijai yra pateisinami ir suprantami – kadangi frakcijos suvienijimui ir bendram veiksmui nėra jokių rimtų mobilizacinių priemonių, lieka vienas svarus argumentas: reikalauti savo frakcijai iš valdančiosios daugumos daugiau vietų Seimo vadovybėje bei ministerijose. Tai leistų sulaikyti savo narius nuo išėjimo ir savaip juos skatinti bei pateisinti savo, kaip frakcijos lyderio, vaidmenį. O Tautos prisikėlimo frakcijos likučiai tvirtai ir be abejonių lieka su valdančiąja dauguma – A.Valinskas yra paprasčiausiai susietas postais ir valdomas. Turint galvoje, kokią pamoką jam surengė Seimas jį atstatydindamas, jis dar ilgai mokysis ir lauks patogaus momento vėl iškilti.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), matyt, puikiai supranta „Vienos Lietuvos“ frakcijos trapumą bei jos narių abejones ir sutrikimą. TS-LKD belieka būti kantriai ir tolerantiškai L.Diniaus veiksmų atžvilgu ir kartu nenusileisti reikalavimams. Jeigu jis nieko neparūpins saviškiams, jie tikrai nematys pagrindo būti naujoje ir silpnas pozicijas turinčioje frakcijoje.
Taigi „Vienos Lietuvos“ frakcijos išlikimas tampa L.Diniaus reputacijos reikalu. Kraštutiniu atveju jis gali likti vienas, jei laiku nesugebės įvertinti įvykių bei politikų, taip pat ir savo frakcijos narių, interesų bei jų reakcijos į situaciją tendencijų. Jei emocijos nusvers, L.Diniui neliks jokių galimybių būti su valdančiąja dauguma, nes likti su valdančiaisiais ir nieko, ko reikalavo, negauti, reiškia visišką pralaimėjimą ir jo nustūmimą į pakraštį. Todėl artimiausiomis dienomis mes galime tikėtis „maišto“ frakcijoje arba ramaus išsivaikščiojimo po valdančiąją koaliciją ir keleto žmonių pasitraukimo į opoziciją. Visais atvejais L.Dinius pralaimės politinio lyderio autoritetą.
