Kas yra smurto artimoje aplinkoje bylos? Tai bylos, kuriose asmenys kaltinami nukentėjusiesiems sukėlę fizinį skausmą, sutrikdę sveikatą artimoje aplinkoje.
Artimą aplinką teisės aktai apibrėžia kaip aplinką, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo – tai asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.
Tenka apgailestauti, kad nepateisinamai dažnai nukentėjusiaisiais ir liudytojais tokiose bylose tampa ir mažieji mūsų visuomenės nariai – vaikai. Smurto prieš artimą šeimos narį bylos, ypač bylos, kai smurtas buvo naudotas prieš vaikus, yra labai jautrios ir sudėtingos, todėl jas nagrinėjame itin atidžiai ir dėmesingai.
patingai dažnai tokiose bylose apklausiami asmenys liudija kardinaliai priešingus dalykus, todėl teisėjui nuspręsti, kas teisus, o kas meluoja, būna nelengva.
Sudėtingos šios bylos yra todėl, kad nusikaltimas dažniausiai būna padaromas uždaroje, privačioje erdvėje, kartais apskritai be jokių liudytojų – tik smurtautojas ir auka. Ypatingai dažnai tokiose bylose apklausiami asmenys liudija kardinaliai priešingus dalykus, todėl teisėjui nuspręsti, kas teisus, o kas meluoja, būna nelengva.
Tokiais atvejais sprendimą susiformuoti padeda sisteminė visų kitų bylos duomenų analizė, byloje surinktą informaciją gretiname, lyginame, ieškome prieštaravimų, atitikimų. Kalbu apie policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pateikiamus duomenis, apie faktus, kokios būklės asmenys buvo rasti atvykus patruliams, kas ir kada, kokiomis aplinkybėmis kreipėsi pagalbos, kaip buvo išsiaiškinta apie galimus smurto atvejus, pranešimus iš ugdymo įstaigų.
Labai svarbios ir reikšmingos yra gydytojų, teismo medikų išvados, ir kuo jos bus išsamesnės, tikslesnės, kuo labiau kvalifikuotos, laiku atliktos, tuo teisėjo sprendimas bus priimtas greičiau, be pakartotinių veiksmų, maksimaliai užkertant kelią klaidoms.
Kalbant apie tiesiogiai smurtą patyrusius arba jį mačiusius vaikus, svarbu pabrėžti, kad tiek tarptautiniai, tiek mūsų šalies teisės aktai reglamentuoja, jog nukentėjusiajam ar liudytojui vaikui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys: bene svarbiausia taisyklė yra ta, kad vaikas (apie tai, kaip jis nukentėjo, kas jam nutiko) turi būti klausiamas vieną kartą ir dalyvaujant specialistui – vaikų psichologui.
Pastaruosius keletą metų teismuose aktyviai dirbama siekiant laikytis vienos vaiko apklausos taisyklės: teismuose įrengti ar rengiami vaikų apklausos kambariai, galima vaizdo konferencijų būdu organizuoti netiesiogines apklausas, kai apklausiamas vaikas yra atskiriamas nuo smurtautojo, šio nemato, vadinasi, nemato jo reakcijų, kūno kalbos, negirdi balso, o tai leidžia vaikui laisviau jaustis, labiau atsipalaiduoti ir kuo tiksliau paaiškinti, kas nutiko.
2016 metais vien Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta per 110 prašymų ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausti nukentėjusiuosius ar liudytojus, beveik visais šiais atvejais buvo apklausiami nepilnamečiai. 2017 metų sausio mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teisme vaikų apklausos kambaryje vyko daugiau kaip 10 apklausų, vasario mėnesį jau yra numatytos 7 tokios apklausos.
Kaip žinia, Lietuvoje yra tik 5 teismų psichologai, kurių pagalbos per metus sulaukia apie 500 teismuose apklausiamų vaikų. Specialisto – vaiko psichologo – pagalba teisėjui (tiesioginė apklausiant vaiką ir netiesioginė patariant, paaiškinant vaiko reakcijos priežastis, jo suvokimo ribas, pojūčius, rengiant šiomis temomis mokymus, dalijantis profesinėmis žiniomis) yra neįkainojama.
Norisi tikėti, kad ne tik teismuose, bet ir policijos įstaigose greitu metu pradės dirbti kur kas daugiau vaikų psichologijos specialistų ir jų įdirbis bei žinių sklaida leis teisininkams nustatyti tiesą sukeliant minimalių nepatogumų vaikams, neverčiant jų kartoti ir kartoti istorijų, kurias, neabejotina, norisi pamiršti.
Šios temos diskusiją kviečiame tęsti kovo 3 d. tarptautinėje konferencijoje „Šeimos bylos (smurtas artimoje aplinkoje): tarpinstitucinis bendradarbiavimas“. Joje teismų, prokuratūros, policijos ir nevyriausybinių organizacijų, besirūpinančių vaikų saugumu, atstovai ieškos efektyvių sprendimų, kaip galėtų būti suteikta visokeriopa pagalba vaikams.
Viktorija Šelmienė yra Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja
