Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 6d. 13:49

Vilija Targamadzė: O gal reikia keisti važnyčiotojus Bendrųjų programų rengimo perkėloje?

Vilija Targamadzė Susidaro įspūdis, kad kovo 31 d. paskelbti bendrųjų programų projektai skęsta pandemijos rūpesčių sraute. O jie turėtų sulaukti deramo dėmesio ir ypač tobulinimo įžvalgų, nes bendrosios programos (BP) ne vienerius metus lems ugdymo(-si) turinį bendrojo ugdymo mokykloje. Nedera pamiršti, kad BP projektai apima daugiau nei 30 dalykų, kurių nuo 2023 metų mokysis visi 1-10 klasių mokiniai.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio valstybių, stiprėja bendrųjų kompetencijų vaidmuo. Darosi vis svarbiau tikslingai siekti žinių, įgytus gebėjimus įveiklinti dinamiškose, dažnai nevienareikšmėse situacijose, nepamirštant ir kompetencijos būtino vertybinio aspekto. Tad jau mokykloje svarbu patirti, kad sudėtingais ryšiais susaistytame pasaulyje kiekvienas veiksmas gali turėti įvairių pasekmių, kad „Google“ naršyklėje vargiai rasime konkrečios problemos sprendimą(-us), o ir esminius pokyčius galima įgyvendinti tik bendradarbiaujant, etc.

Atnaujintose BP pasirinktos 6 esminės kompetencijos: Pažinimo, Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, Kūrybiškumo, Pilietinė, Kultūrinė, Komunikavimo. Ar jos nerūpėjo anksčiau? Be abejo, taip. Palyginus naująsias kompetencijas su 2008 m. programose įvardytomis, skirtumai nedideli: turėjome Pažinimo, Mokėjimo mokytis, Asmeninę, Iniciatyvumo ir kūrybiškumo, Socialinę, Komunikavimo kompetencijas. Kas visgi bus kitaip?

Bendrųjų programų atnaujinimo gairių (toliau – Gairės) 29 punkte pasakyta: „Atnaujintose dalykų bendrosiose programose atskleidžiama, kaip dalyko turinys augina mokinio kompetencijas“ (2019 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. V-1317). Tad gal pagaliau sužinosim, KAIP tos kompetencijos atsiranda?

Sumaišties daugėja, kai greta Pilietiškumo kompetencijos randame Pilietiškumo pagrindų dalyką.

Gairėse įvardinti kompetencijų sandai (suprask, sudėtinės dalys) – žinios, gebėjimai, vertybinės nuostatos ir apibūdintos jų savybės. Bet pažiūrėkime į kompetencijų aprašus - ir čia randame sandus, tačiau jie reiškia ką kita nei Gairėse (žr. https://www.mokykla2030.lt/kompetenciju-ir-vaiko-raidos-aprasai/)! Pavyzdžiui, Pilietiškumo kompetencijos aprašuose randame tokius 4 sandus: „Pilietinis tapatumas ir pilietinė galia“ ; „Gyvenimas bendruomenėje kuriant demokratišką visuomenę“; „Pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms“; „Valstybės kūrimas ir valstybingumo stiprinimas tarptautinėje bendruomenėje“.

Sumaišties daugėja, kai greta Pilietiškumo kompetencijos randame Pilietiškumo pagrindų dalyką. Jei tikėsime Gairėmis, Pilietiškumo pagrindų dalykas dėstomas 9 ir 10 klasėse. Tai kodėl BP apraše, kaip ir to paties pavadinimo kompetencijos apraše, randame mokinio pasiekimų raidos aprašymą nuo 1-os iki 10 klasės? Kaip reikės susigaudyti mokytojui? Ką apie tai pasakytų programų rengimo vadovai?

Pažinimo kompetencija dar įdomesnė. Jos apraše įvardyti šie sandai: „Dalyko žinios ir gebėjimai“; „Kritinis mąstymas“; „Problemų sprendimas“; „Mokėjimas mokytis“. Pagaliau! Vienintelė kompetencija, kur neabejotinai įvardyta dalyko žinios ir gebėjimai. Nepaisant to, kad Gairėse nurodyta, jog „kompetencijos yra ugdomos dalykų turiniu“, kitose kompetencijose dalykinių žinių ir gebėjimų sando lyg ir nėra. Tai kokiu pagrindu bus ugdomos likusios penkios kompetencijos?

Bet kartu su kolegomis neprarandu vilties – gal kompetencijų plėtotė bus aiškesnė, pažvelgus į mokinių pasiekimų vertinimo aprašymą?

Tiesa, dar yra „tarpdalykinės žinios“ (žr. Gairių 28 punktą), įvardytos ir tarpdalykinės temos (žr. Gairių 43 punktą). Deja, kompetencijų aprašuose tarpdalykinių temų randame tik užuominas, o ir Gairių autoriai pripažįsta, jog „pagrindinė sąlyga integracijai yra mokytojų tarpusavio bendradarbiavimas“ (žr. 43 punktą). Belieka tikėtis ir laukti... Tik ko? Vėl mokytojų supratingumo, kurio pritrūko programų rengėjai, o gal jiems vadovaujantys ŠMSM darbuotojai ir NŠA koordinatoriai?

Bet kartu su kolegomis neprarandu vilties – gal kompetencijų plėtotė bus aiškesnė, pažvelgus į mokinių pasiekimų vertinimo aprašymą? Juk mokinių pasiekimų lygių aiškumas yra išskirtinai svarbus formuojamam vertinimui bei nuosekliai mokinio pasiekimų (kompetencijų) plėtotei. Juo labiau, kad Gairių autoriai programų atnaujinimui kėlė ir tokį uždavinį: „sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnius pasiekimus“ (žr. 25 punktą).

Deja, nei Gairėse, nei Bendrųjų programų atnaujinimo vadove nėra aiškiai apibūdinti pasiekimų lygių požymiai („požymiai, parodantys mokinių pasiekimų kokybę“). Tad nenuostabu, kad randama ir tokių pavyzdžių. Geografijos programoje ketvirtojo (aukščiausiojo) lygio apibūdinime dominuoja dalyko žinios ir gebėjimai, o bandymas pakilti iki kompetencijos raiškos patiria fiasko formuluotėje turi gerus empatinius įgūdžius, geba juos taikyti savarankiškai“. Neaišku lieka, kas yra tie geri empatiniai įgūdžiai ir kokia galėtų būti jų raiška geografijoje. Galų gale, kaip juos galima nesavarankiškai taikyti, kai empatija yra asmeninis santykis su kitu.

Beveik prieš dvejus metus mokslininkai kėlė klausimą, kokiu konceptualiu pagrindu bus grindžiamas programų atnaujinimas. Kaip matome, nesant konceptualaus pagrindo, sumaišties vis daugiau, matome paskiras deklaracijas, išblaškytus, nesusietus į loginę sistemą fragmentus. Ar dar galime laukti ilgiau? O gal visgi ir perkėloje reikia pakeisti kai kuriuos važnyčiotojus? Ir ne tik...

Prof.habil.dr. Vilija Targamadzė yra Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Video

08:53
19:00
00:45

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min