Dabar populiaru
Sportas gyvai
Publikuota: 2019 liepos 11d. 14:14

Vita Karpuškienė: Akcizų politika – dideli alkoholio akcizai daugiau ekonominės naudos nebeatneš

Doc. dr. Vita Karpuškienė Estijos pavyzdys parodė, kad akcizų didinimas alkoholiui privedė prie biudžeto pajamų mažėjimo. Estijos ir Latvijos valdantieji per labai trumpą laiką priėmė sprendimus mažinti akcizus alkoholiui: atitinkamai Estijoje 25 proc. stipriesiems gėrimams, alui ir sidrui, Latvijoje 15 proc. stipriesiems gėrimams.

Ar Lietuva turėtų į tai sureaguoti? Ko gero taip, nes jau dabar mūsų šalyje yra vykdoma izoliuota akcizų politika alkoholiui. Šių veiksmų rezultatas – į Lenkiją vis dažniau apsipirkti vykstantys Lietuvos gyventojai.

Šalies rinka priklauso nuo geografinės padėties

Visos Europos Sąjungos (ES) šalys turi laikytis minimalių akcizų reikalavimų. Jų laikosi ir Lietuva – tik čia akcizai alkoholiui didesni negu minimalūs reikalavimai ir yra didesni nei ES vidurkis. Airija, Suomija, Švedija, Didžioji Britanija yra įteisinusios dar didesnius akcizus. Tačiau šios šalys – tai salos arba pusiasaliai. Taigi geografiškai joms yra patogiau turėti izoliuotą akcizų politiką alkoholiui. Taip pat negalima pamiršti, kad būtent šiose valstybėse gyventojų pajamos ir pragyvenimo lygis gerokai aukštesnis, nei likusioje ES, jau nekalbant apie Lietuvos gyventojus.

Estijos biudžetas per metus netenka 40 mln. vien iš stipriųjų gėrimų akcizo.

Visiškai kitokia yra Lietuvos situacija. Pajamų lygis Lietuvoje mažesnis negu ES vidurkis. Kaimyninėse valstybėse: Lenkijoje ir Latvijoje, kurios yra lengvai pasiekiamos teritorijos, bei Baltarusijoje, kurioje yra pasienio ribojimai, alkoholiniai gėrimai lietuviams yra lengviau įperkami. Todėl mūsų šaliai reikėtų atsižvelgti į tai, kas vyksta pas kaimynus, nes tai daro įtaką Lietuvos verslui, o tuo pačiu – ir šalies biudžetui.

Estijoje – kardinalūs pokyčiai akcizų politikoje

Dar praėjusių metų rudenį atliktas Vilniaus universiteto (VU) tyrimas apie akcizų tarifų poveikį pasienio prekybai parodė, kad Estijos biudžetas per metus netenka 40 mln. vien iš stipriųjų gėrimų akcizo. Prie šios sumos dar reikia pridėti prarastus akcizus už kitus gėrimus, PVM sumas, įsigytas kitas prekes Latvijoje.

Akivaizdu, jog labai sparčiai prekyba Latvijos pasienyje išaugo dėl padidintų akcizų tarifų, nesuderintų su kaimynais. Dėl to Estijos vyriausybės sprendimas – 25 proc. mažinti akcizus alkoholiui yra racionalus. Į situaciją atitinkamai sureagavo ir Latvija, kurioje akcizas stipriam alkoholiui sumažintas 15 procentų. Taigi Estija geba pripažinti padarytas klaidas, iš jų pasimokyti bei jas ištaisyti, o Latvija rodo, kad sugeba operatyviai reaguoti į kintančią situaciją.

Lietuviai vyksta apsipirkti į Lenkiją

VMI duomenimis dėl 2019 m. kovo mėn. akcizų tarifo stipriesiems gėrimams didinimo, Lietuvos biudžeto penkių mėnesių pajamos iš gėrimų akcizų išaugo ketvirtadaliu lyginant su 2018 m. šiuo laikotarpiu. Tačiau tai nulėmė prieš akcizų pakėlimą sparčiai kauptos atsargos iki vasario mėn. pabaigos.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Alkoholis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Alkoholis

Prognozuojama, kad per ateinančius metus jos ne tik nebeaugs, bet gali mažėti 33–54 mln. eurų (akcizas, PVM, pelno marža). Jeigu Lietuva ilgam laikotarpiui išliks teritorija, kuri turi aukštus akcizų tarifus, tai ateityje turės neigiamos įtakos Lietuvos biudžetui ir verslui. Jau dabar mūsų šalies gyventojai aktyviai vyksta apsipirkti į Lenkiją. Lenkijos Centrinio statistikos biuro duomenimis, per 2018-uosius Lietuvos gyventojai Lenkijoje išleido apie 400 mln. eurų.

Pasienio parduotuvės – vegetuoja

Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog padidinus akcizus alkoholiui, daugiau lėšų surenkama tik vienoje biudžeto eilutėje, tačiau sumos mažėja kitose. Lietuvos atveju, didžiulės pinigų sumos išleidžiamos Lenkijoje – ten perkamas ne tik alkoholis, bet ir maistas, švaros, statybų prekės, baldai, kuras.

Atlikti tyrimai remiantis atsiskaitymų banko kortelėmis informacija rodo, kad vidutiniškai vienas estas Latvijoje apsiperka už 50 eurų, o vienas lietuvis Lenkijoje – už 125 eurus. Į Lenkiją nuteka perkamoji galia. Dabar jau matomas rezultatas – mažmeninė prekyba visoje Lietuvoje didėjant gyventojų pajamoms auga, o Lietuvos parduotuvės, esančios netoli pasienio su Lenkija, vegetuoja.

Mūsų šaliai reikėtų atsižvelgti į tai, kas vyksta pas kaimynus, nes tai daro įtaką Lietuvos verslui, o tuo pačiu – ir šalies biudžetui.

Ar sunku pakeisti žmogaus apsipirkimo įpročius?

Reikia nepamiršti, kad per kelerius metus tiek estai, tiek suomiai įgijo įprotį apsipirkti Latvijoje. Net ir sumažinus akcizą vargu ar greitai turistai ir pirkėjai sugrįš į Estijos parduotuves. Tikėtina, kad kainos greitai nesikeis, nes teks išparduoti sandėliuose laikomą užsipirktą alkoholį, vadinasi, kol šios atsargos nebus išpirktos, tol kaina nesikeis.

Antra – bus sulaukta pasipriešinimo iš vežėjų ir pasienio naujai atidarytų parduotuvių, kurie uždirba iš kainų skirtumo. Manau, jog tikrai prireiks kur kas daugiau negu pusmečio, kad grįžtų įprotis apsipirkti Estijoje.

Trečia – yra įpročio kapitalas arba galia, kai žmonės pripranta prie produktų, prekės ženklų ir nori įsigyti tik juos. Pavyzdžiui, jeigu lietuvis pamėgo tam tikros rūšies ir prekės ženklo Lenkijoje gaminamus maisto, higienos ir kt. produktus arba gėrimus pvz. alų, tai jis juos ir pirks, ypač, jeigu yra patogios sąlygos ten nuvykti.

Apibendrinant, peršasi išvada, kad nustatant akcizų tarifus, tikslinga atsižvelgti į kaimyninių šalių vykdomą politiką. Mažos šalies, kokia yra Lietuva, izoliuota aukštų akcizų politika globalioje ir atviroje aplinkoje neduos laukiamų socialinių ir ekonominių rezultatų, tačiau gali turėti neigiamų padarinių ne tik alkoholio gamyboje ir prekyboje, bet ir viešojo maitinimo bei turizmo sektoriams.

Vita Karpuškienė yra Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie 15min