Kaip teigiama išplatintame pranešime, kaltinimai pareikšti kauniečiams S. M. (gim. 1954 m.), R. M. (gim. 1956 m.), A. A. (gim. 1966 m.), E. L. (gim. 1948 m.), Kaune gyvenančiai G. Š. (gim. 1960 m.) ir Kauno rajono gyventojams A. V. (gim. 1965 m.), V. Ž. (gim. 1948 m.), R. D. (gim. 1972 m.), Jonavos gyventojui A. K. (g. 1960 m.), taip pat dviem Kaune veikiančioms uždarosioms akcinėms bendrovėms.
Tyrimo metu atskleista, kad organizuota grupe veikę asmenys, klastodami realiai jokios veiklos nevykdančių Kaune registruotų uždarųjų akcinių bendrovių „Mandirija“, „Velbira“, „Intentus“, „Aifesus“, „Klintonas“, „Vynasta“ ir „Kalvena“ buhalterinės apskaitos bei kitus dokumentus, įformino apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas su įvairiais Lietuvos Respublikos ūkio subjektais apie tariamą statybinių prekių pirkimą. Pelningai dirbančios bendrovės pervesdavo pinigus už neva įvykusius sandorius minėtoms bendrovėms. Išaiškinta, kad per 2004 m. birželio ir 2007 m. rugsėjo mėn. laikotarpį į jokios veiklos nevykdančių įmonių bankines sąskaitas buvo pervesta ne mažiau kaip 9 milijonai litų, PVM sudaro ne mažiau kaip 1,6 mln. litų. Pervestus pinigus grupuotės nariai bankuose išgrynindavo. Tokiu būdu bendrininkai ne tik apgaule savo ir įvairių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų naudai įgijo didelės vertės svetimą – valstybės biudžetui priklausantį turtą (pridėtinės vertės mokestį), bet ir fiktyviai padidino veiklos sąnaudas, dirbtinai sumažindami privalomą sumokėti pelno mokestį.
FNTT Kauno apskrities skyriaus tyrėjai išaiškino, kad kauniečio S. M. (g. 1954 m.) suburtos grupuotės nariai turėjo savo vaidmenis. Vieni jų steigdavo realiai jokios veiklos nevykdžiusias įmones ar jas pirkdavo, kiti surasdavo veikiančias įmones, kurioms būdavo reikalingos suklastotos sąskaitos faktūros už neva atliktus statybos darbus, įsigytas prekes ar paslaugas. Dar kiti asmenys išgrynindavo pinigus. Atskleista, kad organizuotos grupės nariai, vykdydami nusikalstamą veiką, naudojo šifruotus, specialiai sugalvotus žodžius.
Tyrimo metu atlyginta daugiau nei 700 tūkstančių litų pridėtinės vertės mokesčio valstybei padaryta žala, dalis įmonių grąžino pelno ir kitų neteisėtai sumažintų mokesčių sumas.
Baudžiamoji byla, kurią sudaro 26 tomai, perduota Kauno miesto apylinkės teismui.
