-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2015 04 14 /12:20

13 vekselių skolininkei pakišęs greitųjų kreditų ir skolų išieškojimo įmonių vadovas atsidūrė teisme

Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė į teismą baudžiamąją bylą, kurioje vilnietis greitųjų kreditų bei skolų išieškojimo bendrovių savininkas S. P. kaltinamas pasikėsinimu apgaule įgyti svetimą turtą ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.
Kaip derinti ir rišti kaklaraištį
Kaip derinti ir rišti kaklaraištį / Shutterstock nuotr.

Minėto vyriškio veikla pareigūnai susidomėjo paaiškėjus, kad iš greitąjį kreditą paėmusios ir nesugebėjusios laiku atsiskaityti panevėžietės bandoma išieškoti daugiau nei 4 kartus didesnę sumą, nei siekia jos skola su visomis palūkanomis ir delspinigiais.

Panevėžietė iš vienos Vilniuje registruotos greitųjų kreditų bendrovės pinigų pasiskolino 2012 metų rugpjūtį. Moteris gavo 2 tūkst. 200 litų kreditą, o jį turėjo grąžinti per 2 metus, kas mėnesį su palūkanomis mokėdama maždaug po 200 litų. Per dvejus metus iš viso ji greitųjų kreditų bendrovei būtų sumokėjusi beveik 5 tūkst. litų.

Pusę metų tvarkingai atsiskaitinėjusi, vėliau panevėžietė turėjo finansinių sunkumų ir tęsti kredito grąžinimo nebepajėgė. Tris mėnesius nesulaukęs įmokų, minėtos greitųjų kreditų bendrovės pagrindinis savininkas ir vadovas, 45 metų vilnietis S. P. skolininkės įsipareigojimus perleido kitai uždarajai akcinei bendrovei, besispecializuojančiai išieškoti skolas. Pastarąją bendrovę 2011 metais yra įsteigęs taip pat S. P., šiuo metu jam priklauso ir didžioji dalis bendrovės akcijų. S. P. kurį laiką joje dirbo skolų išieškojimo specialistu, o vėliau – direktoriumi.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013 metų liepos mėnesį S. P., nuvykęs į namus pas kredito nebemokančią panevėžietę, paaiškino, jog skolos išieškojimu dabar užsiima kita, jo atstovaujama, bendrovė. Dėl skolininkės nebemokamų įmokų už kreditą minėta bendrovė galinti iškart kreiptis į teismą. Kaip kitą išeitį S. P. pasiūlė moteriai pasirašyti vekselius, pagal kuriuos ji įsipareigoja sumokėti jo atstovaujamai skolų išieškojimo bendrovei juose nurodytas sumas.

Moteris sutiko ir pasirašė 13-ka vilniečio pateiktų vekselių, kurių kiekvieno vertė – beveik 980 litų (283 eurai). Tokiu būdu ji iš viso vilniečio S. P. atstovaujamai bendrovei įsipareigojo sumokėti beveik 13 tūkst. litų (3 tūkst. 700 eurų), nors iš tiesų jos skola greitųjų kreditų bendrovei tuo metu siekė tik kiek daugiau nei 3 tūkst. litų (beveik 900 eurų).

Grįžęs į Vilnių minėtus vekselius S. P. pateikė savo skolų išieškojimo bendrovės darbuotojai ir ji juos įregistravo vekselių registracijos žurnale. Pluoštą vekselių pasirašiusi panevėžietė sunerimo, kai po kelių mėnesių sulaukė reikalavimo sumokėti pirmąjį beveik 980 litų vertės vekselį, netrukus – dar vieną tokį pat.

Dokumentai
Dokumentai

Artimųjų paraginta, ji kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus, prašydama išsiaiškinti, ar skolų išieškotojo veiksmai teisėti. Moteris pareigūnams paaiškino buvusi suklaidinta S. P., nesuprato pasirašanti net trylika vekselių, gerokai viršijančių jos įsiskolinimus greitųjų kreditų bendrovei. Ji maniusi, kad pasirašo ant kelių originalų bei jų kopijų ir nesigilino, kas dokumentuose parašyta.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, o jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas. Prokuroro K.Greiciūno nuomone, finansinių problemų prispausti žmonės turi itin atidžiai rinktis būdus, kaip jas išspręsti.

L.Valickas: klientai turėtų žinoti savo teises

„Ši istorija atskleidžia, kad svarbu atsakingai pasirinkti kreditavimo paslaugas teikiančią įmonę bei žinoti savo teises. Reikia pripažinti, kad 2012 metais vartojimo kreditų verslas nebuvo taip griežtai ir smulkmeniškai reguliuojamas, kaip šiuo metu. Dabar Lietuvoje įstatymu ribojamos ir palūkanos, ir delspinigiai, o Lietuvos bankas atsakingojo skolinimo nuostatuose nustato, kaip vertinti mokumą ir kokios turi būti kredito prašančių gyventojų pajamos“, – atsiųstame komentare cituojamas Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) prezidentas Liutauras Valickas.

LSVKA yra įsteigusi kredito arbitražą, kuriame klientai gali spręsti nesutarimus su įmonėmis, gauti teisines konsultacijas. 

L.Valickas siūlo atkreipti dėmesį, kad atsakingai skolinančios bendrovės yra susibūrusios į asociaciją, laikosi etikos kodekso ir skatina skaidrų kreditavimą. LSVKA yra įsteigusi kredito arbitražą, kuriame klientai gali spręsti nesutarimus su įmonėmis, gauti teisines konsultacijas.

Pabrėžiama, kad kredito bendrovių veikla yra griežtai reglamentuojama ir jokie asociacijos įmonių atstovai nevyksta į namus išieškoti skolų, o sutrikus mokėjimams įprastai ieškoma abiem pusėms priimtino sprendimo.

LSVKA vienija 11 bendrovių, užimančių apie 70 proc. smulkiųjų vartojimo kreditų rinkos. 

Pernai LSVKA sulaukė apie 200 vartotojų užklausų dėl smulkiųjų vartojimo kreditų bei tarpininkavo kredito teikėjų ir jų klientų santykiuose.
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius