Penktadienį vykusiame posėdyje prokurorė pasiūlė į Konstitucinį Teismą kreiptis vėliau, apklausus liudininkus. Su prašymu sutiko ir nukentėjusiosios partizano dukros Auksutė Ramanauskaitės-Skokauskienės advokatas Vytautas Zabiela.
Kreiptis į Konstitucinį Teismą prašo teisiamojo Iljos Vorobjovo gynėjas.
Šis prašymas teismui buvo įteiktas antradienį, kuomet teismas nusprendė dviejų kaltinamųjų bylas išskirti. Jas išskirti teko dėl antros kaltinamosios Jadvygos Kuprėnienės sveikatos būklės, dėl kurios ši negalėjo atvykti į teismo posėdžius.
Prašymus nustatyti, ar Baudžiamojo kodekso 99 straipsnis, pagal kurį kaltinamas I.Vorobjovas, neprieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas yra gavęs ir anksčiau, tačiau jie dar nebuvo svarstyti.
Sprendimą dėl kreipimosi teismas skelbs lapkričio 30 dieną.
Pasak prokuratūros, kauniečiai kaltinami, kad okupacijos metais nusikalstamais veiksmais padėjo sovietų represinės struktūros padaliniui – KGB – parengti tuo metu nuo jų besislapsčiusių A.Ramanausko ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės suėmimo planą.
Po suėmimo A.Ramanauskas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Maždaug metus brutaliai fiziškai ir psichologiškai kankintas Lietuvos laisvės kovotojas 1957 metų rugsėjo 24-25 dienomis Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu nuteistas mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 dieną Vilniuje.
Jo žmona B.Mažeikaitė Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1957 metų gegužės 8 dienos nuosprendžiu nuteista kriminaline aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Ji įkalinta SSRS teritorijos gilumoje buvusiuose lageriuose kaip atskiros politinės grupės – pasipriešinimo sovietų okupacijai narė.
J.Kuprėnienei ir I. Vorobjovui pateikti kaltinimai dėl bendrininkavimo padedant vykdant genocidą. Baudžiamasis kodeksas už šį nusikaltimą numato laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Istorikų teigimu, su sovietų okupacija Lietuvoje kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.
