Kaip rašoma Anstolių rūmų pranešime, nors žiniasklaidoje skelbtuose pasisakymuose ir skunduose teismui kaunietis A.Š. įrodinėjo, kad beveik prieš dešimtmetį jam skirta administracinė bauda pradėta išieškoti tik 2013 m. kovo 20 d. dėl antstolio aplaidaus darbo, abiejų instancijų teismai tokius skolininko argumentus pripažino visiškai nepagrįstais. Teismų vertinimu, baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą.
Priimta galutine ir neskundžiama nutartimi Kauno apygardos teismas paliko galioti gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo nei skolininko pretenzijos antstoliui, nei reikalavimai nutraukti procesą dėl senaties.
Kaunietis A.Š. bylinėjosi siekdamas panaikinti vykdomąjį dokumentą dėl 2003 m. spalio 24 d. Kauno miesto kelių policijos valdybos nutarimu skirtos 300 litų administracinės nuobaudos išieškojimo. A.Š. teigimu, jis visada dirbo ir niekur nesislapstė, todėl per dvejus metus nuo paskyrimo neišieškota bauda turėtų būti panaikinta dėl senaties. Jis taip pat tvirtino manęs, kad bauda seniai išieškota ir nieko nežinojęs apie antstolio atliekamus veiksmus.
Spręsdamas senaties taikymo klausimus, Kauno apygardos teismas konstatavo nesant nei vieno iš nustatytų pagrindų vykdymo procesui nutraukti: trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo tarp valdžios institucijų terminas nebuvo praleistas, taip pat nebuvo susidaręs dvejų metų laikotarpis, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatlieka nuobaudai įvykdyti. Remdamasis bylos duomenimis, teismas padarė priešingą išvadą: iš A.Š buvo nuolat bandoma išieškoti baudą, tačiau jis vengė vykdyti policijos nutarimą.
Teismo vertinimu, antstolis iš esmės sistemingai tikrino skolininko turtą (buvo siunčiamos užklausos bankams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, buvo renkama informacija apie kitą turtą ir pajamas, vykdomasis dokumentas keletą kartų siųstas į darbovietę išskaitoms atlikti). Kaip pabrėžiama teismo nutartyje, skolininkas neabejotinai privalėjo žinoti, kad iš jo darbo užmokesčio pirmiausia buvo išskaitomas nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas, todėl nuobaudos išieškojimas iš darbo užmokesčio buvo neįmanomas.
Pasak nutarties, A.Š. taip pat nemokėjo jokių kitų įmokų baudai padengti, nors ir turėjo finansinių galimybių sumokėti baudą.
Teismas ypač kritiškai įvertino A.Š. deklaruotą nuostatą, kad baudą turėtų sumokėti ne jis pats, o ji turėtų būti iš jo išieškota. Pasak nutarties, asmens teisių pažeidimu ir baudos nesumokėjimu susirūpinta tik tuomet, kai priverstinai buvo apribotos teisės disponuoti turtu ir išsiųstas patvarkymas į darbovietę išskaitoms atlikti.
Kauno apygardos teismui priėmus minėtą nutartį, antstolio M.Petrovskio laikinai sustabdyta baudos išieškojimo byla bus toliau vykdoma iki visiško užbaigimo.
