Po šios apygardos teismo nutarties nuosprendis vilniečiams Vytui Karsokui, Dainiui Stelmokui, Justinui Dabarai ir Ingridai Jočienei įsiteisėjo. Kiekvienas nuteistasis turės sumokėti teismo skirtą 50 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 6,5 tūkst. litų, baudą.
Parašai klastoti 2009-ųjų balandžio 1-ąją, kad tuometinis Seimo pirmininkas, TPP lyderis A.Valinskas galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose. Paaiškėjus, kad trūksta 800 parašų, nuspręsta tuščias grafas užpildyti išgalvotais vardais ir pavardėmis, išgalvojant anketinius duomenis bei asmens dokumentų serijas, numerius.
A.Valinskas surinktus parašus įteikė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), bet netrukus atsiėmė savo kandidatūrą.
Bylos duomenimis, nustatyta, kad suklastoti 98 parašai. Šią baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas visiems keturiems kaltinamiesiems skyrė vienodas bausmes – pinigines baudas.
Apeliacinius skundus pateikė visi keturi nuteistieji, tačiau trys iš jų apeliacinės instancijos teismo prašė atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
D.Stelmokas, J.Daubara ir I.Jočienė pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl jie prašė, kad būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Jie yra anksčiau prisipažinę, kad 2009 metų balandžio 1-ąją Seimo Konstitucijos salėje klastojo parašus ir į parašų rinkimo lapus įrašė išgalvotus žmones.
Tuo metu buvęs A.Valinsko prezidento rinkimų štabo vadovas, Fabijoniškių vidurinės mokyklos direktorius V.Karsokas siekė išteisinimo.
Skundus išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmos instancijos teismas padarė tinkamą išvadą dėl V.Karsoko nusikalstamos veikos, kad jis įrašė melagingus duomenis į parašų rinkimų lapus ir juos perdavė VRK. Jo kaltę pagrindė teismo ekspertų išvada. Teismas rėmėsi didelį darbo stažą turinčių eksperčių išvadomis, jos apklaustos ir teisme.
Apygardos teismas paskelbė, kad kitų nuteistųjų D.Stelmoko, J.Daubaros ir I.Jočienės atleisti nuo bausmės negalima, nes jie tik iš dalies pripažino savo kaltę.
„Dalinis kaltės pripažinimas nėra pagrindas atleisti nuo bausmės, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai šio prisipažinimo nenustatė lengvinančia aplinkybe“, – pareiškė Vilniaus apygardos teismas.
