„Kaip ten jos (narkotinės medžiagos – aut.) atsirado, neaišku, bet faktas – kokie treji metai kalėjimo. Ir be jokių galimybių anksčiau laiko sugrįžti į Europą. Važiavo, rodos, į Londoną, o atsirado Pietų Amerikoje. Ir tokių lietuvių, pasirodo, ne vienas Pietų Amerikos kalėjimuose. Svarbiausia nesusivilioti jokiais pinigingais pasiūlymais“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo sostinės meras.
Užsienio reikalų ministerijos 15min.lt atsiųstame atsakyme teigiama, kad merginos buvo sulaikytos vasario 9 d. Lietuvos pilietės, kurios ruošėsi išskristi iš Kusko oro uosto, lagaminuose turėjo daugiau nei kilogramą kokaino.
Lietuvos ambasada Argentinoje susisiekė su vietos policija, kuri patvirtino sulaikymo faktą. Šiuo metu aiškinamasi, į kurį kalėjimą merginos bus perkeltos iš areštinės, kur dabar yra laikomos. Kol kas jų laikymo sąlygos pakankamai geros – jos yra dviese areštinėje, turi TV, joms galima paskambinti, artimieji skambina kasdien. Bylą taip pat seka ir su sulaikytųjų šeimos nariais bendrauja Lietuvos garbės konsulas Peru Eduardo Paškevičius Velarde.
Anot URM pranešimo, tokie atvejai yra dažni. Beveik kas savaitę gaunama informacijos apie sulaikytus įvairiose Lotynų Amerikos šalyse lietuvius, įkliuvusius gabenant narkotikus. Visi žinomi lietuviai (neoficialiais duomenimis, apie 80-100 asmenų), kalintys Lotynų Amerikos kalėjimuose (išskyrus 1 atvejį), sulaikyti už narkotikų kontrabandą. Jų visų istorijos yra panašios – dažniausiai tai jauni žmonės, užverbuoti prekiautojų narkotikais, gabenantys savo lagaminuose, dažniausiai pirmą kartą, narkotines medžiagas.
Informacija apie sulaikymus gaunama įvairiai. Dažniausiai apie įvykį sužinoma iš garbės konsulų atitinkamose šalyse, iš giminių, kartais iš pačių sulaikytųjų ar žiniasklaidos. Ambasada Buenos Airėse oficialių įstaigų pranešimus apie sulaikytus gauna retai.
URM atkreipia dėmesį, kad sulaikytiems už narkotinių medžiagų gabenimą gresia ne deportavimas, o laisvės atėmimas. Nuteistųjų perdavimo klausimais informaciją galėtų suteikti Teisingumo ministerija. Bausmės laikas priklauso nuo vežamo narkotikų kiekio.
Bausmės didelės, bylos nagrinėjamos ilgai. Kai kuriose valstybėse (Argentinoje, Brazilijoje) užsieniečiams, kurie gerai elgiasi kalėjime, bausmė gali būti sutrumpinta per pusę. Ją išbuvęs asmuo deportuojamas (Argentinos atveju). Kartais asmuo paleidžiamas lygtinai be teisės išvykti iš šalies, kol praeis visas bausmės laikas. Maždaug pusė sulaikytųjų nenori apie tai informuoti artimųjų.
Svarbiausia yra kuo aiškiau įspėti Lietuvos piliečius – ypač jaunesnio amžiaus -
būti atsargiems su atsitiktinais „draugais“ iš Lotynų Amerikos arba net ir Europoje, siūlančiais nemokamas atostogas ar keliones į Lotynų Ameriką, už ką paprašoma parvežti lagaminą, paimti paketą.
Daugeliu atveju smulkūs narkotikų gabentojai verbuojami organizatoriams jau iš anksto nusprendus, jog jie bus sulaikyti, idant atitrauktų muitinės pareigūnų akis nuo svarbesnių krovinių. Vietos policija deda dideles pastangas kovai su narkotikų platinimu, keliaujančių asmenų bagažas
tikrinamas itin kruopščiai. Net išskrendant neįkliuvę asmenys gali būti policijos patikrinti Europos oro uoste. Beje, pastaruoju metu narkotikų gabentojomis tampa visdaugiau moterų – jaunų, turinčių mažamečių vaikų.
Pranešime teigiama, kad piliečiai turėtų atminti, kad realiomis laisvės atėmimo bausmėmis Pietų Amerikoje yra baudžiami ne tik narkotikų gabentojai, bet ir kartu su jais keliavę asmenys. Daugelyje Lotynų Amerikos šalių iki teismo nuosprendžio praeina net keleri metai, nekalbantiems ispaniškai gauti prisiekusį vertėją yra sudėtinga. Kalėjimuose laukia prastos sąlygos – jie perpildyti, kaliniai reketuojami, galimybės susitikti su artimaisiais ar gauti siuntinius menkos. Lietuvos ambasada visoje Pietų Amerikoje yra viena – Buenos Airėse, tačiau nei ji, nei artimųjų ar įtakingų asmenų laiškai, nei tvirtinimai, jog buvo apgauti neleis išvengti vietos įstatymuose numatytos bausmės.
