Tokį sprendimą Teismas priėmė nusprendęs, kad Kauno apygardos 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendis, kuriuo A. Šimaitienei byla dėl suėjusios senaties buvo nutraukta, priimtas pažeidžiant Baudžiamąjį kodeksą, todėl ją apygardos teismas turi nagrinėti iš naujo.
Teismas pabrėžė, kad teisėja dirbusi A. Šimaitienė 2001 m. priimdama šioje byloje nuteistam Sergejui Viničenko palankų sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, suvokė ir žinojo, kad šio jos neteisėto sprendimo pagrindu bus atkurtos nuosavybės teisės į turtą, suvokė šį mechanizmą ir pritarė jam, taip galimai padėdama S. Viničenko įgyti turtinę teisę į didelės vertės turtą.
Kitas šioje byloje figūruojantis asmuo S. Viničenko buvo pripažintas kaltu, kad panaudojo suklastotą dokumentą ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – žemės sklypą sostinės M. K. Čiurlionio gatvėje.
Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo senaties terminų pabaigą, nes senaties terminai dėl S. Viničenko kaip vykdytojo ir A. Šimaitienės kaip galimos padėjėjos nusikalstamų veikų negali baigtis skirtingu metu, kaip tai nustatyta Kauno apygardos teismo nuosprendyje. Svarbu pažymėti tai, kad nusikaltimas laikomas baigtu nuo turtinės žalos atsiradimo momento. Todėl, Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, A. Šimaitienės atžvilgiu senaties terminas dar nėra suėjęs.
Kitas šioje byloje figūruojantis asmuo S. Viničenko buvo pripažintas kaltu, kad panaudojo suklastotą dokumentą ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – žemės sklypą sostinės M. K. Čiurlionio gatvėje. Apeliacinis teismas laiko, kad apkaltinamasis nuosprendis S. Viničenko atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau S. Viničenko paskirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta bei paskirta formaliai taikant įstatymus.
Anot apeliacinės instancijos teismo, S. Viničenko skiriant bausmę žemesnės instancijos teismas pirmenybę teikė nubaudimo, o ne socialinei, prevencinei paskirčiai, todėl tinkamai neindividualizavo šiam vyrui bausmės. Siekdamas proporcingumo principo įgyvendinimo, Teismas pabrėžia, kad S. Viničenko padarytas nusikaltas buvo ne smurtinio, o ekonominio pobūdžio, todėl jam galima skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Be to, nuo nusikaltimo pradžios praėjo labai daug laiko, teismo procesas taip pat truko ilgai, tad tikslinga šiam asmeniui skirti kitokią negu numatyta įstatyme bausmę – 200 MGL baudą (26 000 Lt arba 7 530,12 eurų). Vyriškis ją turės sumokėti per vienerius metus.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
