Kaip informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, pasitarimo metu buvo aptarta situacija dėl pastaruoju metu ypač padažnėjusių žolės gaisrų ir numatytos prevencinės priemonės, kurios padėtų sumažinti tokių gaisrų skaičių. Pareigūnai nutarė, jog efektyviausia kovos su žolės degintojais priemonė būtų reidai ir pažeidėjų viešinimas.
Pasitarime taip pat nuspręsta kartu su žurnalistais rengti viešųjų ryšių akcijas, galbūt net per radiją skelbti, kieno žemėje deginama žolė. Pasitarime pabrėžta, jog į prevencines akcijas būtina įtraukti ir savivaldybes.
Kadangi žolės gaisrų daugiausia kyla Vilniaus apskrityje, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius pabrėžė, kad šiam regionui bus skirta daugiausia dėmesio. Nacionalinei mokėjimų agentūrai bus teikiami žemės savininkų duomenys ir jiems bus taikomos atitinkamos sankcijos.
Pasitarime susitarta, kad Aplinkos apsaugos agentūra teiks duomenis iš visos respublikos apie surengtus reidus, nustatytus pažeidėjus bei skirtas baudas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas savo ruožtu informuos apie žolės gaisrų skaičių ir išdegintus plotus. Visa šia informacija tarnybos keisis tarpusavyje.
Šį pavasarį ugniagesiams gelbėtojams jau apie 600 kartų teko vykti gesinti žolės gaisrų, kuriuose sudegė per 1000 ha pievų. Deginant pernykštę žolę, liepsnose šiemet jau supleškėjo ir aštuoni pastatai.
Kaip rodo daugiametė patirtis, deginant žolę ugnis neretai persimeta ir į miškus bei durpynus, be to, pernai išdegusiose pievose buvo rasti trys žuvę žmonės. Iš viso 2009 m. mūsų šalyje atvirose teritorijose kilo 7 tūkst. 233 gaisrai, arba beveik 45 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 13 tūkst. ha. Pernai vien tik valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai išaiškino ir nubaudė 143 pažeidėjus.
