Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje baigtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto pasisavinimo, sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir padėjimo vykdyti šias nusikalstamas veikas. Kaltinimai pareikšti šešiems asmenims.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, statybos darbus vykdančios įmonės direktorius, sumanęs pasisavinti įmonių pinigines lėšas ir išvengti mokėtinų mokesčių, į nusikalstamos veikos planą įtraukė kitų įmonių direktorius. Bylos duomenimis, kaltinamieji imituodavo sandorius, pasirašydavo fiktyvias subrangos sutartis, kuriose subrangovas rangovui neva įsipareigodavo tinkamai ir laiku atlikti įvairius remonto darbus, suteikti statybinės technikos nuomą, atlikti santechnikos ir elektros instaliacijos darbus, santechnikos medžiagų tiekimą, mechanizmų nuomą.
Vėliau, bylos duomenimis, buvo išrašomi netikri atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitai. Bendra fiktyviuose atliktų darbų aktuose, sąskaitose faktūrose, pinigų priėmimo kvituose nurodyta suma dėl tariamų darbų atlikimo, jų perdavimo ir tariamo pinigų priėmimo, viršija 315 tūkstančių eurų, o privalomų mokėti įmokų ir mokesčių valstybei nesumokėta suma siekia beveik 100 tūkstančių eurų.
Įtariama, kad suklastotos PVM sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai buvo perduodami buhalterinę apskaitą tvarkančioms įmonių finansininkėms, kurios nesuvokdamos nusikalstamos veikos pobūdžio, duomenis iš netikrų PVM sąskaitų faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų užregistruodavo įmonių buhalterinėje apskaitoje, kas leido dokumentaliai pagrįsti piniginių lėšų panaudojimą ir pinigus išsigryninti.
Ikiteisminiame tyrime iš viso buvo siekiama įrodyti aštuonis kaltinamųjų padarytus nusikalstamų veikų epizodus.
Dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. Už sukčiavimą gresia laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų, o už apgaulingą apskaitos tvarkymą – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už dokumentų klastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimo bausme iki šešerių metų.
Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.
Byla su kaltinamuoju aktu perduota Klaipėdos apygardos teismui, ketvirtadienį praneša Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrius.
