„Internetiniai nusikaltėliai naudojasi dabartine situacija rinkoje. Jausdami, kad bedarbiai yra pažeidžiama socialinė grupė, jie naudojasi jų noru kuo greičiau susirasti bet kokį pajamas užtikrinantį darbą ir pateikti tiek informacijos, kiek tik yra prašoma. Čia dažniausiai ir slypi klasta“, – sakė Jolanta Leškytė, ESET Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ pardavimų vadovė.
Anot J.Leškytės, dabar pastebimi du vyraujantys apgaulingų darbo pasiūlymų tipai. Vienas iš jų – duomenų viliojimas, vadinamas „phishing“. Nusikaltėliai siunčia vartotojams elektroninius laiškus su darbo pasiūlymais ar galimybe papildomai užsidirbti pinigų.
Kaip rašoma „NOD Baltic“ pranešime, šie laiškai nukreipia susidomėjusius į svetaines, kuriose jiems pateikiama užpildyti netikra įsidarbinimo anketa. Patikėję galimybe įsidarbinti žmonės patikliai suveda ne tik vardą, adresą, telefono numerį, bet ir socialinio draudimo, banko sąskaitos numerį.
Kitas populiarus apgaudinėjimo būdas – apsimesti darbdaviu legaliose darbo paieškos svetainėse. Internetiniai sukčiai paskelbia informaciją apie siūlomą darbą siekdami pritraukti kuo didesnį kiekį žmonių. Bendraudami su į darbo vietą pretenduojančiais kandidatais, jie paprašo pateikti apie save kuo detalesnę asmeninę informaciją, taip apgaudinėdami nieko neįtariančius piliečius.
Anot J.Leškytės, žmonės turėtų atsargiai dalyti asmeninę informaciją virtualioje erdvėje. Taip pat kiekvienas turėtų įsidėmėti kelis patarimus.
Niekuomet nepateikite banko sąskaitų duomenų iš anksto. Jei įdarbinimo anketoje jūsų prašo pateikti banko sąskaitų duomenis, kurie reikalingi norint pervesti jūsų būsimą uždarbį, būkite atsargūs. Tai signalas, kad jūsų darbdavys yra apsimetėlis. Legalūs darbdaviai niekuomet neprašys kandidato į darbo vietą sąskaitų duomenų, kol dar oficialiai nepriėmė į darbą.
Nepateikite socialinio draudimo numerio. Sukčiai gali prašyti socialinio draudimo numerio motyvuodami tuo, jog prieš įdarbinimą ketina patikrinti, ar neturite įsidarbinti galinčių sutrukdyti socialinių, finansinių įsipareigojimų. Tačiau, kaip ir banko sąskaitos duomenų, taip ir socialinio draudimo numerio, darbdaviai turi paprašyti tik oficialiai jus įdarbinę savo įstaigoje. Socialinio draudimo numerio tam tikrais atvejais jūsų gali paprašyti tik darbinantis į valstybines institucijas.
Patikrinkite informaciją apie būsimus darbdavius. Visuomet prieš pateikiant duomenis apie save verta pasidomėti, ar darbdavys turi realų adresą, licenciją.
Pildydami įsidarbinimo anketą pateikite kuo mažiau asmeninės informacijos. Dažnai atsiliepdami į darbo pasiūlymus žmonės nurodo ne tik savo telefoną, bet ir gyvenamąjį adresą. Pirminiam bendravimo su potencialiu darbdaviu etapui pakanka nurodyti elektroninio pašto adresą. Darbo pasiūlymams verta susikurti atskirą elektroninio pašto dėžutę.
Atsisakykite elektroniniu paštu ateinančių pasiūlymų iš darbo paieškos įmonės partnerių. Tai sumažins gaunamų brukalų skaičių ir galimybę sukčiams kėsintis į jūsų asmeninę informaciją.
