Vos prasidėjus šio trečiadienio posėdžiui J.Dragūnui atstovaujantis advokatas Marius Liatukas pareiškė, jog ši sukčiavimo byla turėtų būti nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.
„Mano ginamasis yra visuomenėje žinomo žmogaus tėvas. Jo sūnus Egidijus Dragūnas yra estrados atlikėjas“, – kalbėjo gynėjas.
M.Liatukas nuogąstavo, jog žiniasklaidai paviešinus šios bylos detales, visuomenėje gali atsirasti neigiama nuostata žvaigždės atžvilgiu: „Koks tėvas – toks ir sūnus.“
Teisėjas Olegas Šibkovas tokio prašymo nesuprato ir paragino jį pagrįsti: „Viena frazė – koks motyvas?“
„Gali būti atskleista privati informacija, kuri neturėtų būti žinoma su byla nesusijusiems asmenims“, – tikino advokatas.
Šią bylą kuruojantis Generalinės prokuratūros atstovas Darius Raulušaitis siūlė teismui tokį prašymą atmesti. Prokuroras priminė, kad „bylos teisme nagrinėjamos viešai, išskyrus kai kurias siauras išimtis.“
Teisėjas O.Šibkovas atmetė nepagrįstą gynėjo prašymą bei tęsė bylos nagrinėjimą viešame teismo posėdyje.
Teisiamųjų suolą jau išbandęs
56 metų J.Dragūnas – ne naujokas teisiamųjų suole. Dar 2007-ųjų lapkritį statybų bendrovės „Jondras“ direktorių J.Dragūną Vilniaus apygardos teismas nuteisė už tai, kad jis pasisavino 885 tūkst. litų, klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė apskaitą, o jo firma sukčiavimo būdu užvaldė 262 tūkst. litų.
Teismas verslininko už grotų nepasiuntė, tik skyrė 26 tūkst. litų baudą.
J.Dragūno vadovaujamai bendrovei teismas pritaikė sankciją ir kaip juridiniam asmeniui – už apgaule įgytus 262 tūkst. litų „Jondrui“ liepta sumokėti valstybei 130 tūkst. litų baudą.
Maža to, užpernai tas pats Vilniaus apygardos teismas areštavo J.Dragūno valdomos įmonės turto už 480 tūkst. litų, mat vienas kreditorių pasiskundė ilgai negalintis atgauti skolos.
Neskaidrus milijoninis „bizniukas“
Vilniaus 3-iame apylinkės teisme teisėjo O.Šibkovo nagrinėjamoje byloje J.Dragūnas yra priverstas prisiminti 2002–2003 metų ir kiek vėlesnius įvykius.
Jei viskas iš tiesų buvo taip, kaip vėliau nustatė Valstybės kontrolė ir prokurorai, belieka tik stebėtis statybininkų išmone bei šaltakraujiškumu sukant neskaidrų milijoninį „bizniuką“.Matome, kad sena katilinė buvo demontuota ir naujas garo katilas sumontuotas jau 2002 m., o UAB „Tyras lašas“ 2003 m. gruodžio mėn. pateikė bendrovei „Jondro investicija“ atliktų darbų aktą, kuriame nurodė, kad 2003 m. gruodžio 1–31 d. atliko seno katilo demontavimo ir naujo katilo sumontavimo darbų už 325 tūkst. litų,“ – vieną aferos epizodų išnarpliojo Valstybės kontrolė.
J.Dragūno bei jo pagalbininkų veiklos užkulisius atskleidžia Valstybės kontrolės 2008 metų vasarą paskelbta „Valstybinio audito ataskaita dėl lėšų, investuotų į nekilnojamojo turto plėtros objektus, teisėtumo ir efektyvumo“.
Ataskaitoje primenama, jog dar 2001 m. gegužės 11 d. buvo įsteigta UAB „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas“ (LIPF), kurios įkūrimo iniciatorė ir vienintelė akcininkė yra VšĮ „Lietuvos ekonominės plėtros agentūra“ (LEPA), o pastarosios dalininkė – Ūkio ministerija. Minėtas fondas turėjo remti tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą į Lietuvą, plėtojant pramoninę ir komercinę infrastruktūrą. Šiai investicinei veiklai skirta 5 mln. eurų (17,25 mln. litų) subsidija.
Atsikąsti šio eurų pyrago panoro ir įmonės „Jondras“ vadovas J.Dragūnas su savo talkininkais, kurie pasiūlė fondui (LIPF) tokį investicijų pritraukimo planą: už 1,65 mln. litų renovuoti gamybinių pastatų kompleksą, esantį Didžiųjų Baušių kaime (Šalčininkų r.).
Po renovacijos pastatų kompleksas turėjo būti išnuomotas UAB „Tyras lašas“, o ateityje jam ir parduotas. UAB „Tyras lašas“ tuo metu valdė du akcininkai, įmonė gamino sultis ir nektarus. Šiame projekte verslo planą pateikė ir UAB „Tyras lašas“, jame numatyta per pirmąjį gamybos pusmetį sukurti 28 darbo vietas.
J.Dragūnas minimas kaip abiejų įmonių direktorius: ir „Jondro“, ir „Tyro lašo“.
Kad gautų paskolą iš fondo, „Jondras“ įsteigė pagalbinę įmonę „Jondro investicija“. Šiai naujai bendrovei buvo pervesti pinigai: 1 mln. 649,9 tūkst. litų.
UAB „Jondro investicija“ rangovu pasirinko UAB „Tyras lašas“. Tačiau auditoriams išnagrinėjus pateiktus atliktų darbų aktus, nustatyta, kad remonto darbai sudarė tik 59,4 proc.
Likusią didžiulę dalį sudarė projekte nenumatyti darbai.
Skandalingos machinacijos
Valstybės kontrolės išvadose minima keletas skandalingų faktų.
„Audito metu su dabartiniu UAB „Jondro investicija“ direktoriumi apsilankėme minėtame gamybinių pastatų komplekse. Patikrinimo metu patalpos jau buvo parduotos UAB „Tyras lašas“. Direktorius tvirtino, kad faktiškai buvo įvykdyti gamybinio cecho, sandėlio ir buitinių patalpų rekonstravimo darbai. Paprašius pateikti minėtus darbus patvirtinančius dokumentus, UAB „Jondro investicija“ mums nepateikė nei rekonstravimo projekto, nei leidimo vykdyti pastatų rekonstravimo darbus. Direktorius paaiškino, kad tokių dokumentų nėra“, – ataskaitoje rašė auditoriai.
„Jondro investicijų“ direktoriumi dirbo Jonas Rutkauskas (trečiadienio posėdyje įvyko įspūdinga jo apklausa, skaitykite žemiau – aut. past.). J.Dragūno statytiniu tapo „Jondro“ statybų direktorius.
Valstybės kontrolei kilo abejonių, ar gautos lėšos buvo panaudotos pagal tikslinę paskirtį, todėl tikrintojai atliko kai kurių darbų, vykdytų 2002–2003 m., palyginimus ir nustatė:
1. Dalis minėtų darbų buvo įvykdyta dar 2002–2003 m., t.y. prieš LIPF valdybai 2003 m. rugsėjo mėn. patvirtinus pateiktą UAB „Jondras“ investicinį projektą finansavimui ir prieš įsteigiant UAB „Jondro investicija“!
2. 2003 m. lapkričio 3 d. UAB „Jondro investicija“ pasirašė rangos sutartį Nr. 03/11/03 su UAB „Tyras lašas“, pagal kurią pastaroji įsipareigojo įvykdyti statybos-montavimo darbų (tarp jų senos katilinės demontavimą ir naujo garo katilo sumontavimą) už 1,65 mln. litų.
3. Dar 2002 m.rugsėjo 12 d. UAB „Tyras lašas“ sudarė rangos sutartį Nr. 40, pagal kurią UAB „Vėsa ir partneriai“ už 115 tūkst. litų atliko katilinės demontavimo darbus. Įvykdytus darbus 2002 m. rugsėjo mėn. priėmė UAB „Tyras lašas“ direktorius J.Dragūnas.
4. 2002 m. spalio 7 d. senasis garo katilas už 6 tūkst. litų buvo parduotas UAB „Vibratorius“, o naujo garo katilo „Wee Chieftain“ pateikimo, instaliavimo, paleidimo-derinimo, registracijos darbus už 210 tūkst. litų vykdė UAB „Ekotermijos servisas“ pagal 2002 m. liepos 19 d. sutartį Nr. PA-02/05/017. Montavimo darbus 2002 m. rugsėjo–gruodžio mėn. priėmė UAB „Tyras lašas“ direktorius J.Dragūnas.
„Matome, kad sena katilinė buvo demontuota ir naujas garo katilas sumontuotas jau 2002 m., o UAB „Tyras lašas“ 2003 m. gruodžio mėn. pateikė UAB „Jondro investicija“ atliktų darbų aktą, kuriame nurodė, kad 2003 m. gruodžio 1-31 d. atliko seno katilo demontavimo ir naujo katilo sumontavimo darbų už 325 tūkst. litų. Šiuos darbus priėmė tuometinis UAB „Jondro investicija“ direktorius J.Rutkauskas. Manome, kad 2003 m. jau nereikėjo 325 tūkst. litų investuoti į minėtą projektą ir šias lėšas bendrovė panaudojo kitiems tikslams,“ – afera išnarpliota Valstybės kontrolės ataskaitoje.
Fokusas su betoninėmis grindimis
Panašiai statybininkai „prasisuko“ ir su betoninėmis grindimis: nors didelėje dalyje remontuojamo komplekso jos buvo paklotos dar 2002 m., nurodyta, kad visose patalpose jos atsirado tik 2003 m. lapkričio – 2004 m. sausio mėnesiais.
„Nors UAB „Tyras lašas“ pateikė už visą sumą atliktų darbų aktus, mums kyla pagrįstų abejonių, ar visi nurodyti darbai iš tikrųjų buvo vykdomi. Kadangi nebuvo gamybinių pastatų statybos-rekonstravimo darbų projekto, nebuvo vedamas ir statybos darbų žurnalas, todėl neatlikus techninės ekonominės visų darbų ekspertizės, negalima tiksliai pasakyti, ar už tuos pačius remonto darbus nebuvo sumokėta du kartus, o kai kurie darbai ar iš viso buvo vykdomi“, – konstatavo auditoriai.
Kas tas ponas Borisas iš Izraelio?
Šios dienos teismo posėdyje apklaustas „Jondro investicijos“ direktorius J.Rutkauskas.
Prokuroras D.Raulušaitis iškart atkreipė dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu šis vyras pasakojo šiek tiek kitokius dalykus.
Tyrėjams J.Rutkauskas atskleidė, jog visus statybų verslo reikalus, kurie aptariami šioje byloje, asmeniškai tvarkydavo J.Dragūnas.Posėdžio metu teisėjas O.Šibkovas netgi prisiminė epizodą iš klasikinės rusų komedijos „Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją“.
Tuo tarpu šiandien teisme J.Rutkauskas pareiškė, esą viskam dirigavo kažkoks paslaptingas ponas Borisas, šiuo metu jau išvykęs gyventi į Izraelį.
O į konkretų klausimą, koks buvo J.Dragūno vaidmuo, J.Rutkauskas teisme atsakė: „Jis buvo vienas iš akcininkų, kodėl kartais jis irgi apsilankydavo. Bet jis domėjosi tik pripuolamai“
Direktoriaus apklausa – kaip vaikų darželyje
Paslaptingąjį Borisą J.Rutkauskas paminėjo prokurorui pasiteiravus, kokiomis aplinkybėmis „Jondro investicijos“ pasirašė sutartį su rangovais, turinčiais suremonti būsimą sulčių fabriką.
Direktorius svarstė, jog arba sutartis atkeliavo paštu, ar ją atvežė Borisas. Teisėjas su prokuroru po žodį traukė atsakymus iš J.Rutkausko, o vienu momentu O.Šibkovas net konstatavo, kad „neatsakote į teismo klausimus“.
„Vadinasi, jūs manęs nesupratote“, – bandė ginčytis liudytojas.
Tačiau teisėjas netgi prisiminė epizodą iš klasikinės rusų komedijos „Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją“, kai vienas herojų ėmė murmėti senovine kalba, o kitas jo nesuprato. Teisėjas siūlė nesistebėti neaiškiai kalbėjusiam J.Rutkauskui, kad liko nesuprastas.
 |
| Bendrovės „Jondro investicija“ direktoriaus postą užėmęs, bet realiai nevadovavęs J.Rutkauskas. |
15min.lt pateikia spalvingą fragmentą, kaip teisėjui su prokuroru sekėsi uždavinėti klausimus J.Rutkauskui apie galimai fiktyvius darbus.
– Kas atliko tuos darbus?
– Žmonės
– Kokie žmonės?
– Ne mano problema buvo kontroliuoti, kas per žmonės!
– Kas pridavė tuos darbus?
– Žmogus buvo.
– Vardas, pavardė?
– Bijau sumeluoti.
– Kas sumokėjo už tuos atliktus darbus?
– „Jondro investicija“.
– Kuris konkrečiai sumokėjo?
– „Jondro investicija“ sumokėjo!
– Kiek žmonių buvo „Jondro investicijoje“?
– Du. Aš ir dar vienas. Pavedimą aš dariau.
– Kiek?
– Apie 140 tūkst. litų.
– Iš kur tie pinigai?
– Sąskaitoje buvo.
– O sąskaitoje iš kur atsirado?
– Buvo paskola paimta.
– Paskolą grąžinote?
– Kam?
– Tam, iš ko paskolą ėmėte.
– Čia ne paskola buvo!
– Sakėte, kad buvo paskola. Dabar ta paskola grąžinta?
– Nežinau!
– Kas realiai vadovavo jūsų įmonei?
– Kokiais klausimais?
– Pagrindiniais, esminiais.
– Ivšica (paslaptingasis Borisas, kurio pavardė galimai yra B.Ivšinas – aut. past.)
– Bet jis nebuvo nei darbuotojas, nei akcininkas.
– Taip.
– Tai kodėl pašalinis žmogus vadovo įmonei?
– Nes buvo užsiėmęs remonto darbais.
– Kodėl, būdamas firmos direktoriumi, jūs jai nevadovavote?
– Nes jis užsiėmė tais reikalais.
– O kodėl jis?
– Taip buvo susiklosčiusi situacija.
Laukiama liudytojų iš užsienio
Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu J.Rutkauskas yra davęs parodymus, kad faktiškai jis dirbo bendrovėje „Jondras“ statybos direktoriumi, o įmonėje „Jondro investicija“ jokių reikalų netvarkė, viskam vadovavo J.Dragūnas.
Byla bus tęsiama jau vasario 23 dieną. Tikimasi apklausti vieną itin svarbų liudytoją, kuris kitą savaitę grįš iš Baltarusijos.
Atsakovams teismas patarė geranoriškai prikalbinti poną Borisą atvykti iš Izraelio ir duoti parodymus šioje byloje. „Mes negalime nusiųsti jam šaukimo, nes Lietuva neturi teisinės pagalbos sutarties su Izraeliu“, – priminė teisėjas O.Šibkovas.
