Įprastai Kauno nepilnamečių kolonija vadinama įstaiga iš tiesų susideda iš dviejų dalių – Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir Pataisos namų (NTI-PN). Galima išskirti ir trečiąjį segmentą – čia veikiančią mokyklą.
Ši įstaiga yra vienintelė šalyje, kur ikiteisminio tyrimo metu tardymo izoliatoriuje teismo laukia, o po jo pataisos namuose bausmę atlieka nepilnamečiai. Nors NTI-PN vadovas Markas Tokarevas nemažai nuveikė keisdamas įstaigos įvaizdį, daugelio kauniečių akyse ji tebėra pavojingų „mažųjų banditų“ kalėjimas. Net butų nuomos ir pardavimo kainos arčiau kolonijos esančiuose namuose būna mažesnės, nei kitose Kauno Dainavos rajono vietose, nors jokių incidentų su nuteistaisiais paaugliais čia nekyla.
Interneto spąstai
Tarp tardymo izoliatoriuje uždarytų ir pataisos namuose gyvenančių paauglių yra nuteistų ir už nužudymus, prievartavimus, plėšimus. Skamba kaip akibrokštas, tačiau būtent su tokiais kolonijos darbuotojams – mažiausiai vargo.
„Už sunkius nusikaltimus nuteisti paaugliai yra ramiausi auklėtiniai. Su daugeliu jų lengviausia užmegzti psichologinį kontaktą, susitarti“, – sakė Psichologinės grupės vadovė, vyresnioji specialistė Audronė Račkauskienė.
Psichologei tenka kasdien susidurti su televizijos, informacinių technologijų poveikiu jaunuolių psichikai. Specialistė pripažįsta, kad neigiamos informacijos srautai skatina paauglių polinkį nusikalsti, bet šio poveikio nedera pernelyg sureikšminti.
„Paauglių sąmonėje giliai įsirėžia virtualios smurto, žiaurumo pamokos, jie tarsi siekia atkartoti matytus vaizdus. Tačiau negalima visos atsakomybės dėl nepilnamečių nusikaltimų suversti tik internetui ir socialinius tinklalapius vadinti žudikais“, – teigė A.Račkauskienė.
Šaunumo ženklas – šampūnas
Į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių pateko ir paauglys, pramintas „Facebook’o žudiku“, šių metų sausį Vilniuje nužudęs trylikametę mergaitę, su kuria susipažino internetu. Pasirodė, kad jis – labai tylus, uždaras, į virtualią erdvę ir savo vidų paniręs jaunuolis.
„Paauglystė yra liga, kuria persergame visi, tik vieni ja perserga lengviau, kitiems pasekmės būna labai sunkios“, – tvirtino laikinai Kauno regiono pataisos inspekcijos direktorės pareigas einanti Neringa Gudėnaitė.
Anksti susidūrę su tamsiąja suaugusiųjų pasaulio puse, net sunkius nusikaltimus padarę paaugliai sielos gilumoje vis tiek lieka vaikais: tuo galima įsitikinti susipažinus su Kauno nepilnamečių kolonijos auklėtinių buitimi. Dažno berniuko kambaryje rikiuojasi šampūno, losjono buteliukai. Vyriška kosmetika kolonijoje – ir savotiška vietos „valiuta“, ir šaunumo ženklas. Gausios šampūnų kolekcijos savininkas čia laikomas pagarbos vertu žmogumi.
Už grotų kibo į mokslus
Gausią šampūnų kolekciją turi ir pilnametystės jau sulaukęs kolonijos senbuvis Ernestas O. Jam buvo tik 15 metų, kai padarė sunkų nusikaltimą ir atsidūrė už grotų.
Ernestas nemano, kad kolonijoje praleistas laikas yra iš gyvenimo išbraukti metai: „Laisvėje mokiausi dvejetais, o dabar mano vidurkis siekia 8,3 balo. Čia išmokau staliaus, kepėjo, apdailininko amatų, moku dirbti kompiuteriu, ECDL programa“, – gyrėsi jaunuolis.
Ernestas su likimo draugais ypač pamėgo kolonijos „gyvąjį kampelį“, kuriame gerumo sėklas nusikaltusių paauglių širdyse padeda brandinti augintiniai – kuosa, šeškas ir akvariume plaukiojančios žuvytės.
Tik kolonijos jokiu būdu nedera įsivaizduoti kaip jaunimo kurorto: čia auklėtinių dienotvarkė detaliai suplanuota, kiekvienas jų žingsnis griežtai prižiūrimas. Neleidžiama naršyti internete. Bręstantiems jaunuoliams ypač trūksta merginų draugijos: Ernestas iki šiol ilgesingai prisimena jau senokai vykusį koncertą, kurio metu galėjo pasigrožėti grupe „Olialia pupytės“.
Laisvė vilioja ir baugina
Pataisos namuose jaunuoliai įgyja vidurinį išsilavinimą, išmoksta amatų. Tačiau už kolonijos vartų jų tyko nusikalstamos praeities šmėklos ir kategoriška, atleisti nemokanti visuomenė. Ernestas ir jo likimo draugai labai nuliūdo sužinoję, kad buvęs kolonijos auklėtinis, televizijos laidoje atvirai pasipasakojęs apie savo nusikalstamą praeitį, buvo atleistas iš darbo.
„Aš neslėpsiu, kad buvau teistas, nors žinau, kad rasti darbo bus sunku. Tačiau į šunkelius nebepasiduosiu, bijau prarasti man brangią laisvę“, – tikino Ernestas.
Vaikinui palyginti pasisekė – namuose grįžtančio jo laukia artimieji. Tačiau nemaža dalis nuteistųjų anapus kolonijos sienų laukia tik baugi nežinia, šeimos jie neturi arba yra atstumti.
„Mes kviečiame nuteistų vaikų tėvus atvykti į atvirų durų dienas, net siūlome apmokėti kelionės išlaidas, bet jie neatvažiuoja“, – apgailestavo N.Gudėnaitė.
Kokia dalis Kauno pataisos namų auklėtinių, tapę suaugusiais, vėl sėdo už grotų, nėra žinoma: tokie duomenys bus renkami ir analizuojami netolimoje ateityje.
Spalvos pernelyg sutirštintos
Neringa Gudėnaitė, Kauno regiono pataisos inspekcijos direktorė :
„Visuomenėje sklando mažiausiai du neteisingi mitai. Pirmasis, esą nepilnamečių nusikalstamumas didėja. Statistikos duomenimis, nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų skaičius mažėja. Tačiau pastaraisiais metais nuskambėjo rezonansiniai nepilnamečių padaryti nusikaltimai, todėl vis garsiau kalbama apie didėjantį paauglių žiaurumą.
Antrasis mitas: manoma, jog nepilnamečių pataisos įstaiga yra sumažintas suaugusiųjų kalėjimo modelis. Tai netiesa: pavyzdžiui, Kauno pataisos namuose nėra nuteistųjų kastų, susiskirstymų į privilegijuotus ir pažemintuosius.“
