Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kiek metų vagies profesijai Lietuvoje ir ar tikrai prieš šimtmetį nereikėjo rakinti durų

„Seniau tai nereikėjo žmogui bijoti žmogaus“ – atsidūsta žilas senolis, prisiminęs, kad jo jaunystės laikais durų niekas nerakindavo. Šešiasdešimtmetis pritariamai linkčioja: seniau gyventi buvo saugiau, nes vagių beveik nebuvo. Ar tikrai pasaulis per šimtą metų nusirito žemyn ir vagys yra šiuolaikinės visuomenės produktas?
Asociatyvinė iliustracija: vagystė, ilgapirštis
Asociatyvinė iliustracija: vagystė, ilgapirštis / „Shutterstock“ iliustracija

Kartu su bendrovės „Bitė Lietuva“ komanda, siūlančia išmanų saugumo sprendimą namams, bei Vilniaus universiteto istorike Giedre Polkaite pabandėme persikelti beveik šimtmečiu atgal ir patikrinti, ar tikrai mūsų proseneliai gyveno saugiau, galėjo nerakinti durų ir ramiai miegoti.

Nemalonus faktas: vagių buvo ir prieš šimtą metų

Remiantis šalies vagysčių suvestinės duomenimis, 1927 m. pirmajame pusmetyje buvo užregistruotos 5696 vagystės bei plėšimai ir tai sudarė 83 procentus visų šalies nusikaltimų. Atskiru punktu buvo išskiriamos arklių vagystės, kurias, ko gero, galima prilyginti šių laikų transporto priemonių vagystėms.

Anot statistikos, ypač neramiai gyveno ir tikrai duris rakinti prieš šimtą metų turėjo Kauno, Tauragės, Šiaulių, Panevėžio apskričių gyventojai, nes čia buvo fiksuotas didžiausias vagysčių skaičius. Saugiausiai galėjo jaustis Seinų, Trakų, Šakių apskričių gyventojai, kur per pusmetį buvo fiksuota mažiau nei 100 vagysčių. Tiesa, 1927 m. duomenys apima gerokai mažesnę nei dabartinė Lietuvos teritoriją – nėra Vilniaus ir Klaipėdos krašto.

Palyginus su šiais laikais, per 2017 m. pirmąjį pusmetį užregistruoti 36472 nusikaltimai, iš kurių šiek tiek mažiau nei trečdalis – 11506 yra vagystės.

Projekto partnerio nuotr./Seniau naudotos spynos
Projekto partnerio nuotr./Seniau naudotos spynos

Nusikaltimų kronikos

Apie vagysčių iš gyvenamųjų patalpų faktą byloja ne tik statistiniai duomenys, bet ir nusikaltimų kronikos tarpukario spaudoje. Versdami jos puslapius randame žinutes tiek apie nemokšas nusikaltėlius, tiek apie stambias vagystes ar net organizuotas plėšikų gaujas. Aprašomos istorijos kartais netgi kelia šypseną. Viena iš jų – G. Polkaitės rastas spaudoje aprašytas įvykis, nutikęs 1938 m. gegužės 11 d., kai aštuoniolikmetis šiaulietis Čižauskas iš ponios Birkienės kiemo bandė nudžiauti nuo skalbinių virvės dar šlapias vyriškas apatines kelnes. Tačiau jaunuolis buvo sučiuptas nusikaltimo vietoje ir pasodintas daboklėn.

Kita žinutė rašo apie dvejus metus Klaipėdoje siautusią organizuotą vagių gaują, kurios policijai niekaip nepavyko išaiškinti. „Nusikaltėliai įvykdydavo gana sudėtingus įsilaužimus, pasinaudoję padirbtais raktais arba į namus patekdavę pro išpjautus langus, išlaužė net 5 seifus, tačiau nepalikdavo nei pirštų antspaudų, nei kitų pėdsakų. Galiausiai 1928 m. policijai nusišypsojo sėkmė ir buvo sulaikyti net 25 asmenys, bet paaiškėjo, kad tai 8-14 metų vaikai. Žurnale „Policija“ buvo padaryta išvada, kad kalčiausi dėl šių jaunuolių blogo auklėjimo yra kinas ir knygos, kuriuose „vaizduojami nešvarūs pasielgimai“, – neįprastus atvejus cituoja istorikė.

Anot pašnekovės, būta ir trilerio vertų vagysčių istorijų su dramatiška pabaiga. Štai 1931 m. kovo 10 d. Marijampolės apskrityje esančiame Ivoniškių dvare pastebėtos išlaužtos kluono ir kalvės durys. Iškviesti policininkai pasivijo vagis, kurie spruko rogėmis atsišaudydami, o vienas iš plėšikų, bandydamas pabėgti nuo ant kulnų lipančios policijos, užsibarikadavo piliečio Prusoko daržinėje, bet policijai apsupus daržin, plėšikas išbuvo ten visą naktį ir ryte nusprendė ją padegti, o pats nusišauti.

G.Polkaitės spaudoje rasti kriminalinių įvykių aprašymai paneigia mitą, kad tais laikais nusikaltimų beveik nebuvo. Buvo, ir dar kokių. Matyt labiausiai savo žiaurumu pagarsėjo Petro Jackaus vagių gauja. 1929-1931 m. Šiaurės Vakarų Lietuvoje siautėjusi grupuotė savo aukas (tarp kurių buvo ir moterų) kankino, reikalaudami išduoti pinigų ir brangenybių slėptuves: mušdavo iki mirties, svilindavo padus, nušaudavo. Už visas šias vagystes sunkinančiomis aplinkybėmis gaujos nariai buvo nuteisti mirties bausme sušaudant.

Istorikė pastebi, kad ir seniau ne visi Lietuvos gyventojai rūpinosi savo turto apsauga ir štai kuo viskas pasibaigdavo: „1927 m. „Kriminalinėse žiniose“ skaitome, kad gruodžio 1 d. Pačtoriškių kaime (Marijampolės apskrityje) apie 19 val. iš nerakintos Domicėlės Šatienės klėties buvo pavogta: 6 000 litų, 200 dolerių, 3 banko taupomosios knygutės, 6 auksiniai žiedai su brangakmeniais, 2 auksiniai plaukų segtukai, 36 vienetai sidabrinių stalo įrankių, 4 šilkinės suknelės, 5 poros šilkinių kojinių, dveji karoliai, 4 staltiesės, ir t.t.“, – išskirtinį vagių grobį vardijo pašnekovė.

Projekto partnerio nuotr./Laikraštis „Kriminalinės žinios“
Projekto partnerio nuotr./Laikraštis „Kriminalinės žinios“

Nors vagys tobulėja, vagysčių mažėja

Anot Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Simonos Ludavičiūtės, vagysčių tema mūsų visuomenėje gana aktuali, kad ir kaip norėtųsi, jog būtų kitaip. Tačiau nors vagystės dominuoja nusikaltimų suvestinėse, jų skaičius pastaraisiais metais kasmet žymiai mažėja.

„Vagystės sudaro apie 60 proc. visų registruojamų nusikalstamų veikų. Vagysčių mažėjimą lemia labai daug faktorių: baudžiamojo įstatymo pokyčiai dešimtmečio laikotarpiu, latentiškumo aspektas, vagysčių registravimo ypatumai. Vertėtų pažymėti, kad didžiausias procentas visų padaromų vagysčių – tai vagystės iš patalpų. Pareigūnai, analizuodami įsilaužimo būdus ir braižą konstatuoja, kad dažniausiai yra sugadinamos durų spynos“, – sako specialistė.

S.Ludavičiūtė pastebi, kad tikrą vaizdą iškreipia gyventojų pasyvumas, nes ne visuomet nuo vagišių nukentėję asmenys kreipiasi ir praneša policijai apie smulkius praradimus, dėl to ne visuomet užregistruojamos tokios vagystės. Kiek dažniau gyventojai kreipiasi praradę vertingesnį turtą, kaip kad dviračius, techniką ar kitas vertybes.

Nusikaltimų suvestinės akivaizdžiai kalba, kad ilgapirščiai nesnaudžia ir tobulėja, sumanydami vis naujų būdų pasisavinti svetimą turtą. Tad liaudies posakis „Tą, kuris pats saugosi, ir Dievas saugo“, yra vis dar teisingas bei pamokantis. Neverta tikėtis, kad nekreipdami dėmesio į savo turto saugumą ir tikėdamiesi, kad mūsų liūdnoji vagysčių statistika nepalies, išvengsime vagišių viešnagės savo namuose.

Visos prevencinės priemonės – po vienu stogu

Anot išmanius sprendimus kuriančios bendrovės „Bitė Lietuva“ vykdančiojo direktoriaus Prano Kuisio, įmonė savo klientams nuo šio mėnesio pradeda siūlyti išmaniąją saugumo paslaugą, kurią sudaro išmanioji apsaugos sistema AJAX, būsto turto draudimas, galimybė prisijungti prie saugos tarnybų reagavimo paslaugos, apsaugos sistemai neribojamas „Bitės“ ryšys, mobili aplikacija, leidžianti valdyti apsaugos sistemą už būsto ribų ir „Bitės Profų“ konsultacijos.

Išmaniausia saugumo paslaugos dalis – išmanioji apsaugos sistema AJAX, kuri susideda iš išmaniosios centralės, durų ir langų atidarymo detektorių, stiklo dūžio detektoriaus, judesio detektoriaus, vandens nuotėkio detektoriaus, dūmų detektoriaus, vidaus bei lauko sirenų, belaidės valdymo klaviatūros ir nuotolinio valdymo pultelio. Prie elektros lizdo prijungiama tik išmanioji centralė, o visi detektoriai patalpose išsidėsto be laidų, sienos lieka sveikos ir tam prireikia vos penkiolikos minučių. Visi šie patalpoje patogiai išdėstyti detektoriai, nuskenavus jų QR kodus, bus susieti su vartotojo paskyra ir galės būti valdomi nuotoliniu būdu, iš telefono.

Projekto partnerio nuotr./Išmanioji apsaugos sistema „AJAX“
Projekto partnerio nuotr./Išmanioji apsaugos sistema „AJAX“

Būtent išmanus pačios namų apsaugos sistemos valdymas ir galimybė ją valdyti net per nuotolį savo išmaniuoju telefonu, pasak P. Kuisio, yra tai, kas gali padėti laiku sureaguoti į ištikusią nelaimę bei užkirsti jai kelią.

„Mūsų siūlomo sprendimo išmanumą liudija ne vien modernūs detektoriai, išdėstyti būste ir reaguojantys į bet kokį pavojų, bet ir prie paties sprendimo prisidėję partneriai. Iškilus grėsmei, išmaniajame telefone iškart iššoka atitinkamas pranešimas. Kadangi sistema susieta su saugos tarnyba, ji iš karto sureaguos į perspėjimą ir atvažiuos į nurodytas patalpas. Prireikus, galima ir pačiam išsikviesti saugos tarnybą tiesiog paspaudus panikos mygtuką. O jeigu nelaimės išvengti nepavyksta nepaisant visų prevencinių priemonių ir vis tiek patiriama žala – ją padengia draudimas. Taigi, visa saugumo paslauga veikia kompleksiškai. Taip pat, iškilus bet kokiems klausimams dėl sistemos įsidiegimo, jos veikimo ar atskirų funkcijų, į juos visuomet pasiruošusi atsakyti mūsų profesionalų – „Bitės Profų“ – komanda“, – sako P. Kuisys.

Informatikos ir ryšių departamento prie VRM bei Statistikos departamento prie LRV duomenimis, vagysčių augimas pastebimai pradėjo augti 1988 m. pabaigoje ir labai smarkiai kilo iki 1993 m., kuomet pasiekė 43375 per metus. Po metų nusikalstamumas vėl pradėjo augti ir savo piką pasiekė 2003 m., kai buvo užregistruotos net 53291 vagystė. Nuo to laiko nusikalstamų veikų kreivė akivaizdžiai mažėja, kaip ir matoma Vilniaus Universiteto dėstytojo Gintauto Sakalausko sudarytame infografike. 2017 m. vagysčių skaičius nukrito iki 19630.

Projekto partnerio nuotr./Infografikas
Projekto partnerio nuotr./Infografikas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius