Teismo procesas dėl baisios eismo nelaimės, kai 2001-ųjų spalio 28-osios naktį Vilniuje girto kelių patrulių rinktinės vyresniojo policininko Dariaus Narinkevičiaus vairuojama mašina užkimštoje sankryžoje rėžėsi į taksi ir pražudė krepšinio trenerį 30 metų Gediminą Ulį bei jo senelę, pasisuko netikėta linkme.Policijos pareigūnai šiuo atveju neįvykdė savo bendrosios pareigos užtikrinti eismo saugumą.
Antradienį Apeliacinio teismo teisėjų kolegija paskelbė, jog tam tikrą – nors ir nedidelę – dalį kaltės dėl įvykusios tragedijos turėtų prisiimti valstybė, o nukentėjusiems per avariją asmenims kompensacijos bus sumokėtos iš visų mokesčių mokėtojų pinigų.
Teisėjų kolegijos pirmininkė Virginija Čekanauskaitė esminę mintį suformulavo taip: „Policijos pareigūnai šiuo atveju neįvykdė savo bendrosios pareigos užtikrinti eismo saugumą.“
V.Čekanauskaitė pažymėjo, kad tam nereikėjo nei specialių priemonių, nei didelių materialinių ar žmogiškų resursų. Būtų užtekę vieno žmogaus, kuris laikinai nukreiptų eismą apylanka.
Ne visais vairuotojais galima pasikliauti
15min.lt primena, kad Gelvonų ir Paberžės gatvių sankryžoje buvo susidūrę keli automobiliai, o girto (praėjus net 4 valandoms jam nustatytas 1,89 promilės girtumas – aut. past.) policininko Dariaus Narinkevičiaus vairuojamas automobilis rėžėsi į čia užstrigusias mašinas ir išeities ieškančius žmones.
 |
| Ieškovė S.Ulienė labiausiai kovojo dėl vaikų: po vyro žūties jai teko auginti du mažamečius. |
Į šią vietą taksi automobiliu iš savo mamos 60-mečio pokylio keliavo krepšinio treneris G.Ulys, jubiliatė bei pastarosios 80-metė motina. Taksi užstrigo spūstyje, G.Ulys išlipo pasidomėti, ar bus įmanoma važiuoti toliau, netrukus gestais rodė taksistui, kad apsisuktų, padėjo manevruoti.
Atskriejęs D.Narinkevičius rėžėsi į taksi, pražudė ir G.Ulį, ir jo močiutę.
Apeliacinis teismas pabrėžė, kad eismo įvykio dalyviai turėtų būti laikomi ne tik tiesiogiai į jį patekę vairuotojai bei transporto priemonės, bet ir tie, kas atsidūrė to įvykio vietoje, kieno eismo sąlygas ta avarija pakeitė. „Todėl mes išryškiname bendrąją policijos pareigą užtikrinti saugumą, kuri visada aktuali organizuojant eismą, – esminę mintį kartojo teisėja ir pridūrė: – Policijos pareigūno profesija yra tokia, kuri neleidžia pasikliauti visų vairuotojų padorumu ir besąlygišku įstatymų vykdymu.“
Valstybė sumokės, o policininkas?
Nukentėjusiaisiais šioje byloje yra pripažinti žuvusiojo trenerio našlė Solveiga Ulienė bei du jų vaikai.
Apeliacinis teismas nekeitė sumų, priteistų jiems kaip turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau dalį šios naštos teisėjai perkėlė valstybei.
Konkretūs pavyzdžiai: asmeniškai policininkas D.Narinkevičius nuo 2005 metų abiem G.Ulio vaikams kas mėnesį privalo mokėti po 301 litą, o valstybė – tik po 16 litų. Išmokos turės būti mokamos iki 18 metų, o jei vaikai tęs mokslus, iki 24 metų.
Našlės S.Ulienės neturtinei žalai atlyginti iš valstybės priteista 3500 litų, bet iš D.Narinkevičiaus – 66 050 litų.
Ulių vaikams iš D.Narinkevičiaus priteista po 142 500 litų neturtinei žalai atlyginti.
Policijai šioje byloje atstovaujantis Vilniaus apskrities VPK teisininkas Leandras Pocius iškart po šiandienio posėdžio neslėpė, kad ketina skųsti nutarimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). Pateikti skundą LAT teisėjams dar turi teisę ir ieškovų pusė.
