Komisija nagrinėjo J.Lauciaus liepos 20–osios pasisakymą žiniasklaidai ir jo raštą, kuriuo atsisakytas patenkinti birželio 21 dienos viešosios įstaigos „Žmogaus teisių institutas“ direktoriaus Henriko Mickevičiaus prašymas susitikti su suimtąja E.Kusaite.
Komisijos pirmininkė, Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Laima Milevičienė po posėdžio BNS penktadienį sakė, kad buvo konstatuota, jog J.Lauciaus atsakyme H.Mickevičiui pateikta nuomonė yra asmeninė, nesusijusi su pareiškimo turiniu ir ją būtų galima vertinti kaip emocinį proveržį, kuris prokuroro tarnybinėje veikloje vengtinas.
„Tačiau prokuroro etikos kodekso normų pažeidimo nenustatė, tik rekomendavo tam prokurorui išvadas ir vertinimus tarnybinėje veikloje pateikti taip, kad būtų išvengta klaidingo interpretavimo viešojoje erdvėje“, – aiškino L.Milevičienė.
Apsvarsčiusi J.Lauciaus pasisakymą žiniasklaidai komisija, anot jos pirmininkės, nusprendė kad „tokio pobūdžio klausimų kėlimas ir analizavimas visuomenės informavimo priemonėse demokratinėje valstybėje yra suprantamas ir priimtinas“.
„Komisija pripažįsta ir gerbia informacijos laisvės principą. Mūsų komisija konstatavo, kad vertinamas J.Lauciaus pasisakymas yra bendro pobūdžio, nenukreiptas į konkrečius asmenis ar institucijas, šiuo pasisakymu prokuroras J.Laucius vertino situaciją, susijusią su jo tiriama byla“, – kalbėjo L.Milevičienė.
Liepos 20–ąją prokuroras po Vilniaus apygardos teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiama, ar pratęsti E.Kusaitei suėmimo terminą, prokuroras kalbėjo apie patiriamą spaudimą dėl merginos bylos.
„Jau kurį laiką tiek atskiri politikai, tiek masinės informacijos priemonės leidžia sau reikšti abejones šio tyrimo teisėtumu, Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento pareigūnų veiksmų teisėtumu, keliamos versijos apie neteisėtus apklausos būdus, kišamasi į prokuroro veiklą“, – tada kalbėjo J.Laucius.
Teisėsaugininkas taip pat tvirtino, kad artimos giminaitės darė poveikį merginai, kad ši keistų parodymus.
Liepos pabaigoje ši byla buvo perduota kitam prokurorui Mindaugui Dūdai.
Rugpjūčio pradžioje Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad mergina neturėtų būti suimta. Jai buvo skirtos šios kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir registracija policijos įstaigoje.
E.Kusaitei šiuo metu yra pateiktas galutinis įtarimas dėl dalyvavimo kuriant ir dalyvaujant organizuotoje grupėje teroro aktui vykdyti ir dėl rengimosi padaryti teroro aktą itin kvalifikuotomis aplinkybėmis.
Griežčiausia gresianti bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos.
Prokurorų duomenimis, E.Kusaitė ketino susisprogdinti Rusijos strateginės reikšmės objekte – karinėse bazėse, kuriose buvo laikomi asmenys, kariavę Čečėnijoje, siekiant sunkių padarinių – tai yra, nužudyti kuo daugiau žmonių, sukelti paniką ir išgąstį.
