-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Krepšininko Kęstučio Marčiulionio byla grąžinama nagrinėti iš naujo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo krepšininko Kęstučio Marčiulionio ir UAB A.Sabonio „Žalgirio“ krepšinio centro kasacinę bylą dėl Šveicarijos Lugano arbitražo teismo sprendimo pripažinimo Lietuvoje ir grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Bylos nagrinėjimas
Bylos nagrinėjimas / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Šveicarijos Lugano arbitražo teismas priteisė krepšininkui iš bendrovės A.Sabonio „Žalgirio“ krepšinio centro daugiau nei 200 tūkst. JAV dolerių įsiskolinimą, nes krepšinio klubas neatsiskaitė su krepšininku už tris krepšinio sezonus klube nuo 2000 m. iki 2003 m. Arbitražas nusprendė, kad „Žalgirio“ krepšinio klubas negalėjo nutraukti sutarties su krepšininku dėl to, kad šis nepasiekė lauktų rezultatų. Apeliacinis teismas konstatavo, kad toks arbitražo sprendimas negali būti pripažintas Lietuvoje, nes ginčai, kilę iš darbo teisinių santykių, pagal Lietuvos komercinio arbitražo įstatymą negali būti nagrinėjami arbitraže.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinio teismo sprendimą ir nurodė, kad sportininkas bei krepšinio klubas susitarė dėl ginčo išsprendimo arbitraže ir toks susitarimas buvo galiojantis.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad iš sportinės veiklos sutarties kylantys santykiai laikytini ne darbo, o civiliniais teisiniais santykiais (kaip viena iš atlygintinų paslaugų sutarčių rūšių), nebent šalys susitartų dėl sutarties sąlygų, kurių esmė atitinka darbo sutarties sąlygas. Taigi ginčas kilo ne iš darbo, o iš sportinės veiklos sutarties ir šalių susitarimu buvo perduotas spręsti arbitražui, kuris turėjo teisę išnagrinėti ginčą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad profesionalaus sporto teisiniams santykiams nėra būdingas pavaldumas, sutarties nutraukimo ribojimai, garantijos darbuotojams, teisė į atostogas ir kt. LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, kad tokiuose santykiuose dominuoja ne funkcijų atlikimas, o konkretaus (sportinio) rezultato siekimas, be to, sportinės veiklos sutartims būdingos kitos sąlygos – sportinio režimo nustatymo, medicinos priežiūros, sportininko apgyvendinimo, transporto, sveikatos draudimo ir pan.

„Tai lemia sportinės veiklos sutarties priskyrimą savo esme pirmiausiai prie paslaugų sutarčių“, – konstatavo LAT.

Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius