Pasak ugniagesių pranešimo, žuvusiųjų skaičius galėjo būti kur kas didesnis, jeigu ne laiku atskubėję ugniagesiai. Gaisrų metu jie išgelbėjo 172 piliečius, tarp jų 13 vaikų.
Miestuose žuvo 35 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 61. 10 žmonių žuvo Vilniuje, 7 – Kaune, po 4 – Alytaus, Kauno, Kėdainių, Šakių, Telšių ir Ignalinos rajonuose.
34 žmonių žūties gaisruose priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 31 – neatsargus elgesys su ugnimi. Po 4 žmones žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir dėl krosnių bei dūmtraukių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 2 gyventojai žuvo dėl dujinių, žibalinių, benzininių įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 2 – dėl padegimų, o dar 2 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų atliekant ugnies, suvirinimo darbus. 11 žmonių žuvimo priežastys dar tikslinamos.
Nors gaisruose šiais metais kol kas žuvo net 66 žmonėmis mažiau negu pernai per tą patį laikotarpį, atsižvelgiant į tai, jog miesteliuose ir kaimo vietovėse gyventojų žūsta beveik dvigubai daugiau negu miestuose, ugniagesiai su nerimu laukia netrukus prasidėsiančio intensyvaus šildymo sezono. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ragina gyventojus iš anksto pasirūpinti savo būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, namuose įsirengti dūmų signalizatorius.
Daugiausia gaisrų šiemet kilo atvirose teritorijose – 4 tūkst. 135 arba 41 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 5 tūkstančius hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia sumažėjo tik 0,4 proc.
1 tūkst. 509 gaisrai (arba 15 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 87 žmonės. Palyginti su pernai, gaisrų čia sumažėjo 5,4 proc. Be to, 854 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,5 proc.), 980 kartų degė transporto priemonės (9,7 proc.), 88 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,87 proc.).
Miestuose užgesinti 5 tūkst. 398 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 4 tūkst. 677. Ugnis sunaikino 331 pastatą, 235 transporto priemones, 2 tūkst. 580 tonų pašarų, 7 tūkst. 820 kv. m gyvenamojo ploto ir 12 tūkst. 646 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 908 pastatus, 126 transporto priemones, 1 tūkst. 500 gyvūnų.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (52 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (10,5 proc.), žolės ir ražienų deginimas (7,9 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (5,3 proc.), neatsargus rūkymas (3,9 proc.). Be to, šiemet įregistruotas 471 padegimas (4,7 proc.), o 569 gaisrų (5,7 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 5 tūkst. 304 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 4,2 proc. 2 tūkst. 292 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1 tūkst. 528 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, atliko 428 gelbėjimo darbus vandenyje ir ant ledo, kurių metu išgelbėjo 36 gyventojus bei ištraukė 142 skenduolius (pernai per tą patį laikotarpį – 210).
Be to, 435 kartus ugniagesiai gelbėtojai vyko padėti į autoįvykius patekusiems žmonėms ir, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 131 nukentėjusį pilietį bei ištraukė 52 žuvusiųjų kūnus. Ugniagesiai taip pat likvidavo 158 cheminius incidentus, 55 kartus rinko gyvsidabrį, 54 kartus darbavosi dideliame aukštyje ir kt. Šių gelbėjimo darbu metu jiems pavyko išgelbėti dar 263 gyventojus, iš jų 33 vaikus.
