Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai patenkino penkis panevėžiečių prokurorų kasacinius skundus dėl septynių asmenų, kurie sulaukė griežtesnio verdikto. Prieš savaitę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine tvarka išnagrinėjusi nusikaltimų žmogaus seksualinei laisvei ir apsisprendimui baudžiamąją bylą pagal panevėžiečių prokurorų skundą, panaikino apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria pernai nuteistajam E.B. buvo pripažintos dvi baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dvejais metais sušvelninta anksčiau paskirta laisvės atėmimo bausmė. Kolegija paliko galioti pernai liepos 13 d. priimtą Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo už išžaginimą su grupe bendrininkų E.B. buvo paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė ir vieneriais metais sumažinta pagal amnestijos aktą, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams.
Tokia bausmė E.B. buvo paskirta už nusikaltimą žmogaus seksualinei laisvei ir apsisprendimui, kurį jis su bendrininkų grupe įvykdė prieš 13 metų rudenį Kėdainiuose smurtu palaužę tuomet nepilnametę nukentėjusiąją. Dvylika metų slapstęsis nuo pareigūnų užsienyje E.B. neketino savo noru atlyginti byloje pareikšto civilinio ieškinio, nors dėl patirtų smurtinių veiksmų nukentėjusioji buvo
gydoma ligoninėje, dėl pažeistos klausos turėjo nešioti keturis tūkstančius litų kainavusį klausos aparatą ir patyrė kitų nuostolių.
Kasacinį skundą parašę prokurorai teigė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai pripažino dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Prokurorų teigimu, nuteistojo prisipažinimas dėl veikos padarymo ir nuoširdi atgaila nebuvo pagrįsti bylos aplinkybėmis, kurias buvo objektyviai ištyręs ir įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nes
prisipažinti privertė būtent byloje surinkti įrodymai.
„Prokurorams baudžiamojo proceso įstatymai suteikia teisę principingai ginti savo pozicijas ne tik palaikant valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme, bet ir kitose baudžiamojo proceso stadijose – apeliacinėje ar kasacinėje instancijoje.
Prokurorai, nesutikdami su nepagrįstais išteisinimais, netinkamu nusikalstamų veikų kvalifikavimu ir bausmių švelninimu turi teisę reikalauti, kad asmens kaltės ar nekaltumo, bausmės dydžio klausimą teismai išspręstų vadovaudamiesi ne vien atskira, iš bylos konteksto paimta aplinkybe, o visa byloje surinktų įrodymų ir aplinkybių visuma. Todėl prokurorai, jausdami atsakomybę už teisingą padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei įvertinimą, įvairių instancijų teismuose, taip pat ir Aukščiausiajame Teisme, siekia, kad kaltinamieji būtų nubausti įstatymų numatyta tvarka. Kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinį skundą, pripažįsta mūsų argumentus pagrįstais, galima pasidžiaugti, kad nusikaltėliai sulaukė tinkamo atpildo“, - teigia Panevėžio apygardos prokuratūros Apeliacinio skyriaus vyriausioji prokurorė
Jolanta Činčikienė.
Pasak Apeliacinio skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolantos Činčikienės, pernai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, patenkinusi panevėžiečių prokurorų skundus, panaikino penkis apeliacinės instancijos teismo sprendimus, kuriais šeši asmenys buvo išteisinti pagal įvairias veikas – už piktnaudžiavimą tarnyba, dėl padarytos žalos aplinkos apsaugai, dėl eismo įvykio metu žuvusio žmogaus, o vienam asmeniui už sunkų kūno sužalojimą buvo nepagrįstai sušvelninta bausmė.
