Byloje buvo skundžiama pareiškėjai, kaip Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojai, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – Generalinis prokuroras) paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.
Išnagrinėjęs administracinį ginčą, LVAT konstatavo, kad konkrečių žemesnių pareigų parinkimas, prokurorui taikant Prokuratūros įstatyme numatytą tarnybinę nuobaudą, yra tokią nuobaudą taikančio prokuroro (šiuo atveju – Generalinio prokuroro) diskrecija. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nesutikti su konkrečių žemesnių pareigų parinkimu teismas gali tik tuo atveju, kai parinktos žemesnės pareigos yra akivaizdžiai neproporcingos ir neadekvačios padarytam tarnybiniam nusižengimui ir tuo neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismo vertinimu, daryti išvadą, jog pareiškėjai paskirtos žemesnės pareigos būtų buvusios akivaizdžiai neproporcingos ir neadekvačios padarytam tarnybiniam nusižengimui ir tuo būtų neatitikusios teisingumo ir protingumo kriterijų, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo.
Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja savo skunde teismui neigė tarnybinio nusižengimo padarymo faktą, LVAT teisėjų kolegija pirmiausia tyrė aplinkybę, ar, atlikdama savo pareigas, pareiškėja padarė įsakyme nurodytus pažeidimus, ir ar Prokuratūros įstatymo taikymo prasme šie pažeidimai galėjo būti pripažinti tarnybiniais nusižengimais. Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja padarė procesinius pažeidimus, kurie Prokuratūros įstatymo prasme laikytini savo funkcijas atliekančio prokuroro proceso įstatymų normų pažeidimais, bei kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda už minėtus pažeidimus paskirta nepažeidžiant įstatymų nustatyto termino.
Nustatęs, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pažymima LVAT administracijos sekretorės Neringos Lukoševičienės pirmadienį išplatintame pranešime.
