Daugėja lenkų skundų
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2012 metais Lietuvoje beveik keturis kartus sumažėjo ikiteisminių tyrimų dėl neapykantos kurstymo seksualinės orientacijos pagrindu, tuo tarpu net keturis kartus išaugo ikiteisminių tyrimų dėl neapykantos kurstymo tautybės pagrindu.
Anot Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Dirsienės, tokį ikiteisminių tyrimų dėl neapykantos kurstymo tautybės pagrindu skaičių lėmė itin didelis lenkų tautinės mažumos teises aktyviai ginančių nevyriausybinių organizacijų skundų prokuratūrai skaičius.
Žmogaus teisių centro teisininkė Birutė Sabatauskaitė sakė, kad prieš dvejus metus Lietuvos žmogaus teisių centro atlikta apklausa parodė, jog pradedamų ikiteisminių tyrimų dėl neapykantos kurstymo nusikaltimų skaičius tiesiogiai priklauso nuo nevyriausybinių organizacijų pateikiamų prašymų skaičiaus.
Pradedamų ikiteisminių tyrimų dėl neapykantos kurstymo nusikaltimų skaičius tiesiogiai priklauso nuo nevyriausybinių organizacijų pateikiamų prašymų skaičiaus.
Tačiau Lietuvos gėjų lygos valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko teigia, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų skaičiaus augimas galimai atliko auklėjamąją prevencinę funkciją ir šiek tiek atbaidė pažeidėjus nuo nusikalstamų veikų darymo: „Pasirodė daug straipsnių informuojančių apie neapykantos nusikaltimų žalą bei pritaikytas sankcijas pažeidėjams. Tuo irgi galima aiškinti sumažėjusį nusižengimų kiekį. Komentatoriai mokosi reikšti savo nuomonę virtualioje erdvėje priimtinesne forma.“
„Iškrypėliai“ – neetiškas, bet nenusikalstamas
Vis dėlto, ne visi sutinka su nuostata, kad įžeidūs teiginiai, išsakyti internetinėje erdvėje, būtų vertinami kaip pažeidžiantys baudžiamojo kodekso nuostatas. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Praėjusių metų gruodį, panaikindamas pirmos instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį komentatorei J.Jucytei, Aukščiausiasis teismas (LAT), pripažino, kad apkaltinamasis nuosprendis pažeidėjų atžvilgiu gali būti priimtas tik tuomet kai yra „kurstymo aktyviais veiksmais prieš tam tikrus asmenis, tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą ar diskriminaciją“ požymių.
„Teiginiai: „iškrypėliai“ ir „pasileidėliai“, išreiškiant nuomonę apie homoseksualių asmenų surengtą nesankcionuotą viešą renginį, vertintini kaip nekorektiški, prasilenkiantys su etišku savo konstitucinės informacijos, nuomonės sklaidos laisvės įgyvendinimu, tačiau savo pavojingumo laipsniu neatitinkantys BK 170 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos“, – taip vertindamas komentatorės elgesį pasisakė LAT dėl neapykantos kurstymo internetinėje erdvėje.
Vertindamas bylos duomenis LAT taip pat atsižvelgė į dar 1997 m. Konstitucinio Teismo priimtus nutarimus, teigiančius, kad ne visuomet tikslinga tam tikras veikas pripažinti nusikaltimu.
„Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę“, – savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs Lietuvos Konstitucinis Teismas.
EŽTT mano kitaip?
„Mano nuomone, kai kurios šios nutarties dalys prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai, Lietuvos Konstitucijai, Europos žmogaus teisių teismo, LR Konstitucinio Teismo praktikai ir netgi paties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai“, – savo požiūrį į LAT nutartį išsakė Žmogaus teisių centro teisininkė Birutė Sabatauskaitė.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pasisakė priešingai nei LAT baudžiamųjų bylų kolegija.
Šis, 2012 metų vasarį konstatavo, kad baudžiamasis nuosprendis už homoseksualų atžvilgiu įžeidžių lankstinukų platinimą neprieštarauja teisės į saviraiškos laisvę principui.
Europos Žmogaus Teisių Teismas tuomet priėmė vieningą sprendimą byloje Vejdeland ir kiti prieš Švediją pareikšdamas, kad skirta baudžiamoji bausmė individams, platinusiems homoseksualių asmenų atžvilgiu įžeidžius lankstinukus, nepažeidžia Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 10 straipsnio - saviraiškos laisvės principo ir neapsaugo tokio pobūdžio veiklos.
Lankstinukuose homoseksualumas buvo vadinamas „iškrypėlišku seksualiniu polinkiu“, kuris turi moraliai destruktyvų poveikį visuomenės pagrindui“. Brošiūrose taip pat buvo teiginių, kad homoseksualumas atsakingas už ŽIV ir AIDS paplitimą pasaulyje, esą homoseksualų lobistai sumenkino pedofilijos svarbą. Be to, savo sprendime EŽTT pripažino, kad brošiūruose yra žalingų pareiškimų net jei ir juose nėra tiesioginio kvietimo susidoroti su tam tikra asmenų grupe.
Teisininkės įsitikinimu, ši byla gali turėti itin didelę įtaką sprendžiant kitas bylas. Anot jos, viskas priklausys esą ir nuo to, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnai interpretuos teismo nutartį praktiškai taikant Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį.
Lietuvos gėjų lygos vadovo V.Simonko nuomone, komentatoriai neliks nebaudžiami už neapykantos kurstymą, esą šioje nutartyje teismas nekalba apie tai, kad neapykantos kurstymas yra nebaudžiama veika, ar kad komentarai internete gali būti bet kokio turinio. Anot pašnekovo, „šiuo konkrečiu atveju teismas manė, kad ribos nebuvo peržengtos, o konkreti įžeidžianti kalba nebuvo laikyta kurstymu.“
