Nors M.Abliazovo pavardė lietuviams nieko nesako, Kazachstane šis žmogus žinomas visiems. Jo istorija itin įdomi. Vienas turtingiausių Kazachstano žmonių, buvęs energetikos ministras, opozicijos lyderis, politinis kalinys, bėglys.
Žmogus, kuris sukūrė vieną didžiausių šalies bankų, ir žmogus, kuris dabar kaltinamas šio banko apvogimu. Turbūt svarbiausia – žmogus, kuris pats ir kurio artimieji šiuo metu yra vienvaldžio Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo asmeniniai priešai ir taikiniai.
Teisė į nešališką teismą
S.Šalabajevo pusėn stojo žmonės, kurie rado advokatus ir organizavo ukrainietės lakūnės Nadijos Savčenko ir Rusijoje nuteisto režisieriaus Olego Sencovo gynybą.
Lietuvoje vis dar gyvos „Snoro“ ir „Ūkio“ bankų kracho istorijos. Iš pirmo žvilgsnio BTA banko atvejis labai panašus. Bent jau taip jį pristato Kazachstano teisėsauga ir brangiai apmokamos teisininkų kontoros. Beje, pirmą kartą susidūriau su tuo, kad užsienio advokatų kontora, kurios teisininkai padeda vykdyti įtariamojo paiešką ir siekia ekstradicijos, Lietuvoje samdytų viešųjų ryšių specialistus ir aktyviai bandytų formuoti sau palankią visuomenės nuomonę.
Kiekvienas asmuo turi teisę į nešališką teismą. Kazachstanas yra unikali šalis, kurioje didžioji dalis verslo buvo sukurta laikantis valdančiojo elitio sukurtų žaidimo taisyklių, o ne įstatymų.
Apsispręsti rašyti padėjo ir tai, kad į mane kreipėsi rimtos tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos. Žmonės, kurie rado advokatus ir organizavo Ukrainos lakūnės Nadijos Savčenko ir Rusijoje nuteisto režisieriaus Olego Sencovo gynybą. Padėjo pokalbiai su tarptautinį pripažinimą pelniusiais žurnalistais, Kazachstane kalėjusiais aktyvistais, teisininkais Lietuvoje, Ukrainoje ir Londone.
Apie šią istoriją jau keli metai rašo didžiosios pasaulio žiniasklaidos priemonės – „The Telegraph“, „Der Spiegel“, „Le Monde“, „Le Figaro“, „Vanity Fair“, „Bloomberg“ ir kitos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Žinomus ES politikus Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas perka urmu
Be to, šis atvejis yra dar viena proga pagalvoti, kaip valstybių lygiu turi būti bendraujama su autoritariniais režimais – Rusija, Baltarusija, Kazachstanu. Kiek mums svarbūs ten vykstantys opozicijos persekiojimai?
Šiai istorijai daug laiko ir pastangų nebuvo gaila prisiminus Alesiaus Beliackio istoriją ir Lietuvos institucijų nesusišnekėjimą situacijose, kai sprendžiamas žmogaus likimas.
Kita vertus, mano rankose atsidūrė nemažai faktų apie M.Abliazovo ir S.Šalabajevo per statytinius valdytas bendroves lengvatinių mokesčių valstybėse. Finansinių schemų sudėtingumas ir į jas įtraukti asmenys, sumų dydis, jau priimti teismų sprendimai mane verčia manyti, kad finansiniai reikalai iš tiesų nebuvo tvarkomi skaidriai.
Nepaisant to, kiekvienas asmuo turi teisę į nešališką teismą, o bausmė turi būti adekvati nusikaltimui. Ji negali tapti asmeniniu kerštu ir būti nukreipta ne tik prieš įstatymus pežeidusį asmenį, bet ir prieš jo artimuosius, draugus, bendražygius.
N.Nazarbajevo nomenklatūra
Norint suprasti šios bylos kontekstą, reikia žinoti Kazachstano istoriją, – teigė J.Žovtis.
„Norint suprasti šios bylos kontekstą, reikia žinoti Kazachstano istoriją“, – teigia Kazachstano tarptautinio žmogaus teisių biuro valdybos narys, vienas iš žinomiausių šios šalies žmogaus teisių gynėjų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ekspertas, teisininkas ir politinis kalinys Jevgenijus Žovtis.
„Kazachstanas po Sovietų Sąjungos griūties savo ekonomiką reformavo laikantis pagrindinio principo – valdžią turėję asmenys ją konvertavo į privačią nuosavybę. Nėra nei vieno žmogaus, įskaitant prezidentą, kuris tai būtų padaręs nepažeidžiant įstatymų. Visas valdžios ir verslo elitas dabar yra sudėtingoje situacijoje, nes, kaip sako pats N.Nazarbajevas, kiekvieną iš jų galima teisti.
N.Nazarbajevas valdžią ėmė koncentruoti savo rankose. 1995 m. buvo priimta nauja šalies Konstitucija. 1996-1997 m. dingo paskutinės nepriklausomos radijo stotys ir televizijos kanalai.
Panaši situacija žvelgiant į šalies demokratines reformas. Po Sovietų Sąjungos žlugimo šalyje įvyko rinkimai, parlamente buvo opozicijos atstovų, tačiau tai tęsėsi neilgai.
N.Nazarbajevas valdžią ėmė koncentruoti savo rankose. 1995 m. buvo priimta nauja šalies Konstitucija. 1996-1997 m. dingo paskutinės nepriklausomos radijo stotys ir televizijos kanalai.
Opozicijos beveik neliko. Dutūkstantųjų pradžioje grupė jaunų verslininkų, politikų, biurokratų viešai ėmė kalbėti, kad tokia sistema pasmerkta žlugti. Vienu iš jaunųjų tiurkų (taip buvo vadinami šie žmonės, – red. past.) lyderių tapo M.Abliazovas. Jis buvo žinomas bankininkas ir valdininkas, iki tol ėjęs ir energetikos ministro pareigas“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak jo, M.Abliazovas buvo iš tų žmonių, kurie darė verslą ir jam puikiai sekėsi. N.Nazarbajevas matė, kad valdžios aparate tokių žmonių trūksta ir ėmė juos kviesti. Net ministru pirmininku kurį laiką buvo žmogus ne iš tradicinės nomenklatūros.
„N.Nazarbajevas nėra kvailas ir jis puikiai suprato, kaip manevruoti tarp senojo elito, kurio rankose buvo didžioji ekonomikos dalis, ir naujojo.
Turite suprasti, kad tada visi žaidė pagal tuo metu galiojusias taisykles. Įstatymų viršenybės nebuvo. Veikė kitokia sistema. Jeigu tu taisyklėms paklūsti, kyli aukštyn. Jeigu ne, tave išmeta lauk. Sąžiningai didelio kapitalo neuždirbo niekas. Visi naudojosi sistema, įstatymų spragomis“, – paaiškino J.Žovtis.
Lemtingas laiškas
2001 m. jaunieji tiurkai sukūrė politinį judėjimą „Demokratinis Kazachstano pasirinkimas“ ir pasirašė viešą kreipimąsi, kuriame reikalavo reformų.
2001 m. jaunieji tiurkai sukūrė politinį judėjimą „Demokratinis Kazachstano pasirinkimas“ ir pasirašė viešą kreipimąsi, kuriame reikalavo reformų. Taip M.Abliazovas nuo verslo perėjo prie politikos. Tai įvyko daug seniau, nei jam buvo pateikti kokie nors kaltinimai finansiniu sukčiavimu.
Tarp pasirašiusių viešą laišką buvo finansų ir gynybos ministrai, vicepremjeras, žinomi šalies verslininkai, centrinio banko pirmininkas, prezidento administracijos vadovo pavaduotojas ir kiti. Visi jie buvo jauni 30-45 metų amžiaus lyderiai.
„Tai buvo aiškus naujojo elito iššūkis senajai nomenklatūrai. N.Nazarbajevas suprato, koks pavojus kilo jo valdžiai ir ėmėsi veiksmų. Šie žmonės nukentėjo – neteko pareigų, traukėsi iš verslo, bėgo iš šalies, buvo pradėtos politinės bylos. Du judėjimo lyderiai – M.Abliazovas ir tuometinis vicepremjeras Žoržas Žakianovas atsidūrė kalėjime“, – pasakojo J.Žovtis.
Ž.Žakianovui buvo skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Dabar jis gyvena JAV. M.Abliazovas po metų buvo paleistas jam suteikus prezidento malonę. Buvo susitarta, kad jis daugiau politikoje nedalyvaus, tačiau M.Abliazovas toliau rėmė opoziciją.
Rytų specifika
Visoms Rytų valstybėms būdinga, kad taikiniais tampa ne tik opozicijos lyderiai, bet ir artimiausia jų aplinka. Tai galima stebėti visoje Centrinėje Azijoje – Turkmėnijoje, Uzbekijoje, Tadžikistane, Kirgizijoje.
„Visoms Rytų valstybėms būdinga, kad taikiniais tampa ne tik opozicijos lyderiai, bet ir artimiausia jų aplinka. Tai galima stebėti visoje Centrinėje Azijoje – Turkmėnijoje, Uzbekijoje, Tadžikistane, Kirgizijoje.
Jei valdžios lyderiui metamas iššūkis, susidorojama su visa oponento šeima. Tai klaninės struktūros požymis“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, tokių verslininkų kaip S.Šalabajevas Kazachstane yra daug.
„Lietuvoje sulaikyto asmens persekiojimas prasidėjo ne dėl jo verslo, o dėl to, kad jis – M.Abliazovo svainis. Prisiminkime, kaip buvo persekiojamas buvęs N.Nazarbajevo žentas Rachatas Alijevas, kuris tapo aršiu prezidento kritiku. Prieš jį buvo pradėta byla dėl dviejų bankininkų nužudymo. R.Alijevas buvo suimtas Austrijoje, o vėliau rastas negyvas kalėjime.
Man pačiam teko sėdėti kalėjime, nors dabar esu darbo grupėje prie Kazachstano Užsienio reikalų ministerijos ir rašau Konstitucinei tarybai ekspertines išvadas. Tai įdomi sistema, kurią sunku suprasti. Tai Rytai.
Ši byla žinoma pasauliui, bet nežinoma dar keli šimtai susijusių bylų, kurios buvo iškeltos jo aplinkos žmonėms ir artimiesiems. Dalis jų kalėjimuose sėdi iki šiol.
Man pačiam teko sėdėti kalėjime, nors dabar esu darbo grupėje prie Kazachstano Užsienio reikalų ministerijos ir rašau Konstitucinei tarybai ekspertines išvadas. Mane gelbėja tai, kad nesiekiu valdžios, nors prieš keletą metų buvo sudegintas mano biuras. Tai įdomi sistema, kurią sunku suprasti. Tai Rytai“, – pasakojo J.Žovtis.
Išleistas iš kalėjimo M.Abliazovas išvyko į Rusiją. Ten jis toliau vystė verslą ir tyliai palaikė opoziciją.
Pakvietė sugrįžti
2005 m. per medžioklę žuvo „Bank Turan Alem“ vadovas ir N.Nazarbajevui teko galvoti, kas toliau vadovaus vienam didžiausių šalies bankų. Prezidento atstovai kreipėsi į M.Abliazovą, suteikė jam saugumo garantijas ir paprašė grįžti.
Opozicinio laikraščio „Respublika“ vyriausioji redaktorė Irina Petrušova 15min.lt papasakojo apie savo susitikimus su opoziciją rėmusiu M.Abliazovu.
Ši žurnalistė dabar gyvena Jungtinėje Karalystėje. Ji taip pat Kazachstano prašymu buvo įtraukta į „Interpolo“ ieškomų asmenų sąrašą.
Ne vieną tarptautinį apdovanojimą gavusi žurnalistė paaiškino, kad BTA bankas priklausė M.Abliazovui ir anksčiau vadinosi „Bank Turan Alem“. Iš čia ir trumpinys BTA.
Pasak jos, šį banką iš M.Abliazovo atėmė prezidento aplinkos žmonės. Ir tai padarė net keletą kartų. Išėjęs iš kalėjimo ir banko valdymą praradęs pirmąjį kartą M.Abliazovas įsikūrė Maskvoje, kur jam priklausė dalis Rusijoje veikusio banko. 2005 m. per medžioklę žuvo „Bank Turan Alem“ vadovas ir N.Nazarbajevui teko galvoti, kas toliau vadovaus vienam didžiausių šalies bankų. Prezidento atstovai kreipėsi į M.Abliazovą, suteikė jam saugumo garantijas ir paprašė grįžti.
„Tuo metu šalyje veikė tik trys bankai. Nuo sėkmingo jų funkcionavimo priklausė visa šalies finansinė sistema. Atsitiktinio žmogaus į tokias pareigas pakviesti N.Nazarbajevas negalėjo“, – sakė I.Petrušova.
Žurnalistė teigė suprantanti, kaip kaltinimai finansiniais nusikaltimais atrodo į situaciją neįsigilinusiems stebėtojams, tačiau patikino, kad BTA atveju milijardai pavogti nebuvo.
„Man pačiai teko sekti „Snoro“ istoriją. BTA istorija skiriasi iš esmės. BTA banke nebuvo milijardinių finansinių skylių, nebuvo vagysčių. Kol M.Abliazovas buvo banke, jokių finansinių problemų nebuvo“, – nurodė žurnalistė.
Į BTA banką grįžęs M.Abliazovas sugebėjo susigrąžinti didžiąją akcijų dalį. Tai jis padarė įvykdęs vertybinių popierių emisiją. Taip pat įsigijęs akcijas iš buvusio banko vadovo našlės.
Išskirtinė byla kukliame Varėnos teisme
Milijardines lėšas M.Abliazovas valdė per ofšorines įmones ir savo patikėtinius. Tokių patikėtinių buvo ir Lietuvoje.
M.Abliazovo turtas ir jo valdymo schemos šiuo metu yra didžiausias ginčo objektas. Aišku viena, milijardines lėšas M.Abliazovas valdė per ofšorines įmones ir savo patikėtinius.
Tokių patikėtinių buvo ir Lietuvoje. 2013 m. Varėnos apylinkės teismas sprendė Rinato Batyrgarejevo ir jo žmonos Galinos skyrybų bylą.
Turto dalybų mastai Lietuvai buvo iš tiesų įspūdingi. Sutuoktiniai teismo prašė padalinti jų valdomas 68 įmones Britų Mergelių salose, Dominikos Respublikoje, Seišeliuose, Kipre. Šių įmonių turtas buvo vertinamas šimtais milijonų eurų.
Varėnos apylinkės teismas patenkino sutuoktinių prašymą ir šias įmones padalino neįsigilinęs, kad nei viena iš šių bendrovių iš tiesų Batyrgarejevams nepriklausė. Šie jas valdė patikėjimo teise.
BTA banko interesams atstovavusi advokatų kontora „Sorainen“ apskundė tokį teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas. Skyrybas inicijavę asmenys neslėpė, kad yra artimi M.Abliazovo draugai ir patikėtiniai.
Gresia susidorojimas
Tiksliai žinome – jeigu S.Šalabajevas atsidurs Kazachstane, jo laukia susidorojimas.
Pasak I.Petrušovos, šiuo metu Lietuvoje Kazachstano prašymu sulaikytam S.Šalabajevui gresia susidorojimas, jei jis pateks į N.Nazarbajevo rankas: „Aš pati S.Šalabajevą pažįstu daugiau nei dešimtmetį. Jis yra verslininkas ir niekada politiku nebuvo, tačiau jis labai padėjo opozicijai.
Jo verslo ryšiai su M.Abliazovu ir BTA banku niekam nebuvo paslaptis ir Kazachstano įstatymams jie neprieštaravo. Tiksliai žinome – jeigu S.Šalabajevas atsidurs Kazachstane, jo laukia susidorojimas.“
Teisinės pagalbos prašymą Lietuvai pateikė ne tik Kazachstanas, bet ir Ukraina, kurioje veikė banko padalinys. BTA padalinys veikė ir Rusijoje. Pašnekovės teigimu, tai yra vienas iš N.Nazarbajevo būdų užsienyje pasiekti savo oponentus. Jokia ES valstybė žinodama bylos kontekstą įtariamųjų Kazachstanui neperduos, tačiau atsakyti Ukrainai teisinių pagrindų gerokai mažiau.
„Jei S.Šalabajevas bus perduotas Ukrainai, jis atsidurs Kazachstane. Nors tarptautinė teisė tai draudžia, viską suorganizuoti galima labai nesunkiai. Pavyzdžiui, vykdant tyrimą taps būtina procesinius veiksmus atlikti Kazachstane. Toks precedentas jau yra, kai iš Rusijos į Kazachstaną buvo atgabenta viena iš BTA banko padalinių vadovė, nors Strasbūro teismas buvo priėmęs sprendimą jos neišduoti.
Akivaizdu, kad tirti BTA istorijos be Kazachstano tiesioginio įsikišimo neįmanoma, todėl S.Šalabajevo likimas bus toks pats. Kalėjime su S.Šalabajevu bus elgiamasi labai žiauriai. Tai žinome iš savo patirties“, – kalbėjo moteris.
Politiniai ir sąžinės kaliniai
Visas finansines pretenzijas būtina pateikti tik nepriklausomame teisme. Kazachstane tai neįmanoma. Rusijoje taip pat. Lieka Ukraina, kuri taip pat stipriai veikiama Kazachstano. Kalbėti apie nepriklausomą tyrimą ten labai sunku.
Jai antrino ir J.Žovtis, kuris pats kalėjo Kazachstane: „Visas finansines pretenzijas būtina pateikti tik nepriklausomame teisme. Kazachstane tai neįmanoma. Rusijoje taip pat. Lieka Ukraina, kuri taip pat stipriai veikiama Kazachstano. Tai matyti iš to, kaip organizuojamas persekiojimas. Kalbėti apie nepriklausomą tyrimą ten labai sunku.“
Teisininkas pabrėžė, kad visus su finansiniais nusikaltimais susijusius įtarimus būtina tirti, tačiau teismas turi būti nešališkas, o bausmė turi būti už padarytus įstatymų pažeidimus, o ne asmeninis kerštas.
„Yra dvi sąvokos – sąžinės kalinys ir politinis kalinys. Pirmuoju atveju žmogus persekiojamas už politinę veiklą pagal politinį straipsnį. Tai gali būti mitingų rengimas, kritiški pasisakymai ir kitokia veikla.
Tuo tarpu politinis kalinys persekiojamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, tačiau jo persekiojimas vyksta dėl politinių motyvų. Tokiu atveju paneigiama žmogaus teisė į nešališką teismą. Puikus to pavyzdys yra Michailo Chodorkovskio byla“, – kalbėjo J.Žovtis.
Gina nuo N.Nazarbajevo
Kazachstano opozicijos persekiojimas yra tokio masto ir tam skirta tiek pinigų, kad nevyriausybinėms organizacijoms su tuo kovoti labai sunku, – kalbėjo L.Kozlovska.
Organizacijos „Open dialog“ atstovė Liudmila Kozlovska 15min.lt taip pat suteikė daug vertingos informacijos apie Kazachstano valdžios kovą su opozicija.
Šiuo metu Lenkijoje gyvenanti ukrainietė savo pastangas skiria politinių kalinių išlaisvinimui Rusijoje ir Kazachstane.
Ji dirba su žinomiausiomis politinio persekiojimo bylomis, organizuoja renginius Europos Parlamente, rengia ataskaitas, rengia susitikimus, kuriuose dalyvauja tokie Rusijoje persekiojami asmenys kaip buvęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas.
Iš karto turiu atsiprašyti Liudmilos. Ant mano stalo nugulė kalnai dokumentų, apžvalgų, straipsnių, kurių tiesiog neturiu fizinės galimybės čia pacituoti. Kartu su „Human Right Watch“ ir „Amnesty international“ dirbanti organizacija jau nuo persekiojimo apgynė ne vieną Kazachstano opozicijos veikėją. Tokios bylos vyko ne vienoje Europos valstybėje. Šiuo metu organizacija savo dėmesį skiria ir Lietuvai.
Jeigu tu nemoki apginti savo šeimos, tu negali apginti nieko. Toks susidorojimas yra žinia visiems kitiems.
Beje, susitikęs pirmą kartą pasiteiravau, ar ši organizacija nėra finansiškai susijusi su M.Abliazovu ar S.Šalabajevu? Netrukus man buvo pateiktas detalus organizacijos finansinių šaltinių sąrašas ir patikinimas, kad jokių finansinių saitų tarp įtariamųjų ir organizacijos nėra.
„Kazachstane dirbame nuo 2009 metų ir esame viena iš nedaugelio organizacijų, kuri situaciją gali apibūdinti iš pirmų lūpų.
Mes dalyvaujame ir organizuojame stebėjimo misijas. Giname žmogaus teises. Būtent todėl į mus kreipiasi persekiojamų asmenų artimieji.
Kazachstanas yra autoritarinė šalis. Matome, kad visi asmenys, kurie susiję su M.Abliazovu, yra persekiojami. Nesvarbu, ar juos sieja giminystės, ar verslo ryšiai. Jie traukiasi iš Kazachstano, tačiau juos norima susigrąžinti. Kazachstano opozicijos persekiojimas yra tokio masto ir tam skirta tiek pinigų, kad nevyriausybinėms organizacijoms su tuo kovoti labai sunku“, – teigė L.Kozlovska.
Galios įrodymas
Pasak jos, N.Nazarbajevui labai svarbu sunaikinti ne tik M.Abliazovą, kuris jau penkiolika metų aktyviai veikia opozicijoje, į kurį buvo ne kartą pasikėsinta, kuriam teko slėpti savo šeimą, kurio vaikai buvo pagrobti ir kuris galiausiai pabėgo iš šalies, bet ir jo aplinką.
Taip parodoma – jeigu tu nemoki apginti savo šeimos, tu negali apginti nieko. Toks susidorojimas yra žinia visiems kitiems.
„Kaip Vladimiras Putinas kalėjime laiko N.Savčenko, taip N.Nazarbajevui svarbu susidoroti su M.Abliazovu ir jo aplinka. Tai yra žmonės simboliai, aplink kuriuos gali telktis kiti. S.Šalabajevas buvo ne tik giminaitis ir draugas, bet ir žmogus, dalyvavęs versle ir finansavęs opoziciją.
N.Nazarbajevui buvo lengva susidoroti su opozicija šalies viduje, tačiau kur kas sunkiau pasiekti iš šalies pasitraukusius asmenis. Tam buvo sukurta visa persekiojimo kampanija, kuriai skirti milžiniški finansiniai resursai“, – kalbėjo L.Kozlovska.
Nusikalstamos schemos
Vagystės buvo organizuotos per daugiau nei 1,3 tūkst. ofšorinių bendrovių. S.Šalabajevas padėjo organizuoti šias vagystes. Dalyje šių bendrovių jis buvo naudos gavėjas ir tiesiogiai valdė sąskaitas, iš kurių buvo vagiamos lėšos, – teigė R.Marčenka.
Lietuvoje pokalbį su advokatų kontora „Ilyashev & Partners“, kurios teisininkai padeda vykdyti S.Šalabajevo persekiojimą, 15min.lt taip pat teko derinti per ryšių su visuomene agentūrą „INK agency“. Buvo tariamasi tik dėl laiko. Klausimų iš anksto derinti nereikėjo.
Advokatas Romanas Marčenka 15min.lt nurodė, kad jau šeštus metus gina Kazachstano BTA banko interesus.
„Mano įmonė atstovauja nukentėjusiąją pusę baudžiamosiose bylose. Taip pat visame pasaulyje ieškome pavogtų sumų.
Anglijos teismai jau pripažino, kad kartu su nusikalstama grupe M.Abliazovas iš banko pavogė didelę sumą pinigų. Jis privalo grąžinti 4,3 mlrd. dolerių. Vagystės buvo organizuotos per daugiau nei 1,3 tūkst. ofšorinių bendrovių. S.Šalabajevas padėjo organizuoti šias vagystes. Dalyje šių bendrovių jis buvo naudos gavėjas ir tiesiogiai valdė sąskaitas, iš kurių buvo vagiamos lėšos.
Ukrainoje buvo perkamas prekybos centras, kurio reali kaina yra 150 mln. dolerių, bet BTA bankas sandoriui įvykdyti skolino 300 mln. dolerių, – teigė advokatas.
Ukrainos teisėsaugos pareigūnai turi pagrindą manyti, kad S.Šalabajevas yra aktyvus nusikalstamos grupės dalyvis. Lėšos pavogtos iš Kazachstano banko.
Neretai vagystės buvo gana akivaizdžios. Pavyzdžiui, įmonė pirko brangią įrangą ir prašė kredito. Už gautą kreditą bankui buvo įkeičiami įrengimai, kurių iš tiesų įmonė net neketino pirkti, o išduotas kreditas taip ir nebuvo grąžintas.
Kitais atvejais buvo operuojama didesnėmis sumomis. Pavyzdžiui, Ukrainoje buvo perkamas prekybos centras, kurio reali kaina yra 150 mln. dolerių, bet BTA bankas sandoriui įvykdyti skolino 300 mln. dolerių.
Visame pasaulyje bankai kreditus išduoda tiesiogiai, o BTA atveju daug kreditų keliavo per 3-4 tarpines įmones. Pakeliui dalis pinigų tiesiog dingdavo“, – pasakojo teisininkas.
15min.lt gavo Londono teismo sprendimus, kuriuose iš tiesų tiek M.Abliazovui, tiek S.Šalabajevui skirtos laisvės atėmimo bausmės už teismo nurodymų nevykdymą. Įtariamieji atsisakė suteikti informaciją apie jų valdomas įmones.
Kazachstane veikiančios opozicijos atstovai tikina, kad taip buvo apsaugoti M.Abliazovui ir S.Šalabajevui artimi asmenys, kurių tapatybėms paaiškėjus galėjo prasidėti nauji persekiojimai. Kita vertus, tokiu būdu nuo teismo galėjo būti nuslėpta svarbi informacija liudijanti apie padarytus finansinius nusikaltimus.
Žada teisti Ukrainoje
Ukraina šiuo metu kuria naują teisinę valstybę ir galiu garantuoti, kad šiai šaliai išduoti asmenys stos prieš šios šalies teismus, – žadėjo R.Marčenka.
„Kai M.Abliazovas iš Kazachstano pabėgo į Jungtinę Karalystę, jo valdomos bendrovės nutraukė finansinius įsipareigojimus ir bankas atsidūrė ant žlugimo ribos. Jame pinigų nebuvo. Nukentėjo milijonai indėlininkų Kazachstane, dideli užsienio bankai ir bendrovės. Iš pavogtų 10 mlrd. dolerių mažiausiai pusė buvo užsienio bankų suteikti kreditai.
Mes su šia byla dirbame gana sėkmingai. M.Abliazovas 2013 m. liepą buvo areštuotas Prancūzijoje. Ir apeliacinis teismas Lione, ir kasacinis teismas Paryžiuje pripažino, kad turi būti įvykdyta jo ekstradicija. Šiuo metu Prancūzijos pareigūnai sprendžia tik, ar jį išduoti Ukrainai, ar Rusijos federacijai.
Į Lietuvą kreipėsi ir Kazachstanas, ir Ukraina, todėl Lietuva turės nuspręsti, kuriai šaliai išdavinėti S.Šalabajevą. Žinau, kad M.Abliazovas dažnai teigia, kad Ukrainai šioje byloje didžiulę įtaką daro Kazachstanas. Taip nėra.
Ši baudžiamoji byla Ukrainoje buvo pradėta, kai prezidentu buvo ponas Juščenka, ji tęsėsi, kai prezidentu tapo ponas Janukovyčius, į valdžią atėjus ponui Porošenkai nusikaltėlių persekiojimas tęsiamas. Ekstradicijos prašo jau naujasis Ukrainos generalinis prokuroras.
Ukraina šiuo metu kuria naują teisinę valstybę ir galiu garantuoti, kad šiai šaliai išduoti asmenys stos prieš šios šalies teismus. Baimė stoti prieš teismą susijusi tik su padaryta nusikalstama veika“, – minėjo pašnekovas.
Persekiojimą pripažįsta
M.Abliazovas yra žmogus, kuris kritikuoja dabartinę Kazachstano vadovybę. Taip, jis yra gavęs politinį prieglobstį ir tai neleidžia jo išduoti Kazachstanui, tačiau tai nėra kliūtis jį išduoti Rusijai arba Ukrainai.
Pasak jo, M.Abliazovas yra žmogus, kuris kritikuoja dabartinę Kazachstano vadovybę.
„Tai yra akivaizdu. Sunku paneigti faktą, kad jis buvo aktyvus politinis veikėjas. Tuo pat metu S.Šalabajevas niekada politinėje veikloje nedalyvavo.
Tokia situacija, kai kalbame apie Kazachstaną, bet jei kalbame apie Ukrainą ir Rusiją, tai ten nei vienas iš šių asmenų nedalyvauja politiniuose procesuose.
Taip, M.Abiazovas yra gavęs politinį prieglobstį ir tai neleidžia jo išduoti Kazachstanui, tačiau tai nėra kliūtis jį išduoti Rusijai arba Ukrainai.
Ukraina yra 1957 m. konvencijos, kuri reglamentuoja įtariamų asmenų išdavimą, dalyvė. Ši tarptautinė sutartis aiškiai nurodo, kad Ukraina įtariamąjį Kazachstanui gali perduoti tik tokiu atveju, jeigu su tuo sutinka šalis, kuri įtariamąjį perdavė Ukrainai. Šie sprendimai būtų ne Ukrainos, o Lietuvos ir Prancūzijos rankose.
Per 23 metus, kai Ukraina yra nepriklausoma, šis tarptautinis įsipareigojimas nebuvo pažeistas nei vieną kartą“, – teigė advokatas.
Paklaustas, kodėl privati advokatų kontora taip aktyviai dalyvauja baudžiamajame persekiojime, kurį turi vykdyti prokurorai, ir net samdo įvaizdžio formuotojus, R.Marčenka atsakė: „Mes esame BTA banko atstovai. Šis bankas byloje turi nukentėjusiojo statusą, todėl mes nuolatos bendraujame su Ukrainos generaline prokuratūra. Tai normalu.“
