Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 6d. 20:54 , Atnaujinta: 2019 lapkričio 6d. 22:44

N.Venckienė – Lietuvoje, bet prokuroras pripažino – įtariama tik 4 nusikaltimais

Buvusi teisėja ir parlamentarė Neringa Venckienė trečiadienį po šešerių JAV praleistų metų sugrąžinta į Lietuvą ir sulaikyta 48 val., patvirtino Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius BNS patvirtino, kad N.Venckienė laikoma Kauno tardymo izoliatoriuje.

Spaudos konferencijos įrašą žiūrėkite čia:

Pasak prokuroro, procesas dėl N.Venckienės sugrąžinimo prasidėjo 2015 m., o trečiadienį ekstradicijos procesas baigtas.

T.Krušna sakė, kad arešto orderis buvo išduotas 2015 m. rugsėjį, o gruodį pateikti ekstradicijos dokumentai. Nuo tada iki praėjusio mėnesio vyko teisminis procesas. N.Venckienė JAV pereigūnų buvo sulaikyta pernai 2018 m. vasario 13 d.

N.Venckienė apgyvendinta viena, apgyvendinimo sąlygos yra tinkamos, užtikrinta jos apsauga.

Kas susiję su N.Venckienės sugrąžinimo detalėmis, pasak prokuroro, yra policijos kompetencijos neviešas dalykas.

„Esmė yra ta, kad turi būti užtikrintas tiek konvojuojamo asmens, tiek konvojuojančių pareigūnų..., tiek viešoji tvarka“, – sakė jis.

„Galime patvirtinti, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos teritorijoje“, – teigė prokuroras.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tomas Krušna
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tomas Krušna

T.Krušna nepasakė nuo kada prokuratūra skaičiuoja 48 sulaikymo valandas, kurios prasidėjo tą akimirką, kai N.Venckienė kirto Lietuvos valstybės sieną.

„Mes iš esmės šią parą kaip ir su laiku galynėjamės. Vakar apie penktą valandą prasidėjo daug melo apie kažkokius konkrečius veiksmus, kurių mes, deja, negalėjome patvirtinti, nes, na, faktiškai jų nebuvo. Tikrai nesinorėjo teikti informacijos, kuri nėra patvirtinta“, – kalbėjo prokuroras.

Teisingumo ministras E.Jankevičius BNS trečiadienio vakarą patvirtino, kad į Lietuvą pargabenta buvusi teisėja ir parlamentarė N.Venckienė laikoma Kauno tardymo izoliatoriuje.

„Galiu patvirtinti, kad N.Venckienė yra atvežta į Kauno tardymo izoliatorių. N.Venckienė apgyvendinta viena, apgyvendinimo sąlygos yra tinkamos, užtikrinta jos apsauga“, – BNS sakė ministras.

Liudininkų teigimu, automobilis, kuriuo į tardymo izoliatorių buvo atvežta N.Venckienė, apie 19 val. buvo pastebėtas prie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Policijos mašina galimai vežusi Neringą Venckienę
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Policijos mašina galimai vežusi Neringą Venckienę

Prie Kauno tardymo izoliatoriaus esantis BNS žurnalistas trečiadienio vakarą pranešė, kad pro konvojavimo vartus apie 22 val. įvažiavo du žymėti policijos automobiliai – „Volkswagen Transporter“ ir „Volkswagen Caddy“.

Pasak T.Krušnos, kol kas N.Venckienė nėra apklausiama, neturi skundų. Prokuratūros žiniomis, jaučiasi gerai.

Įtariama 4 nusikaltimais

T.Krušna dėkojo JAV kolegoms, tačiau pripažino, kad N.Venckienė Lietuvoje galės būti kaltinama tik dėl keturių nusikaltimų.

N.Venckienė įtariama sudavusi į veidą Laimutei Stankūnaitei (BK 140 str.), smogusi policijos pareigūnui (BK 286 str.), nevykdžiusi teismo sprendimo (BK 245 str.) ir trukdžiusi antstolio veiklai (BK 231 str.).

Maksimali Baudžiamajame kodekse už tokius nusikaltimus numatyta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

Tačiau T.Krušna to nenorėjo įvardinti esą dėl to, kad nebūtų pažeista nekaltumo prezumpcija ir ši byla nebūtų išskirta iš visų bylų.

„Nenoriu lįsti į tuos dalykus, nes nesu tyrimą organizuojantis prokuroras. Jis dar turi atlikti veiksmus ir priimti sprendimą kreiptis į teismą su kaltinamuoju aktu“, – dėstė T.Krušna, nors tuo metu Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vadovė Elena Martinonienė tyliai tarstelėjo, kad bus kreipiamasi į teismą Kaune.

Maksimali Baudžiamajame kodekse už tokius nusikaltimus numatyta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

Galiausiai ir prokuroras patvirtino, kad Kauno apygardos prokuratūroje bus sprendžiami kardomosios priemonės N.Venckienės skyrimo klausimai, bus atlikti kiti numatyti būtini proceso veiksmai.

Tačiau vargu ar Kauno apygardos teismas galėtų nagrinėti šią bylą, mat N.Venckienė pati yra jame dirbusi teisėja.

9 įtarimų neliko, kodėl?

Tiesa, prokuratūra kreipėsi dėl N.Venckienės išdavimo pagal 13 Baudžiamojo kodekso straipsnių.

Anot Generalinės prokuratūros, prašant ekstradicijos buvo nurodyti ir tokie įtarimai kaip vaiko tvirkinimas (BK 167 str.), mirusiojo atminimo paniekinimas (313 str. 2 d.), nepagarba teismui (BK 232 str.), piktnaudžiavimas globėjo teisėmis (BK 163 str.), šmeižtas (BK 154 str. 2 d.), melagingas pranešimas pareigūnui (236 str. 1 d.) ir piktnaudžiavimas siekiant turtinės naudos (228 str. 2 d.).

Tačiau, pasak T.Krušnos, dėl šių veikų N.Venckienė persekiojama būti negalės.

„Ekstradicijos proceso metu nevertinamas asmens kaltės klausimas. Tai yra Lietuvos teismų kompetencija“, – akcentavo jis.

Tai, kad kiti įtarimai atmesti, anot T.Krušnos, lėmė teisinių sistemų skirtumai Lietuvoje ir JAV. „Dabar yra spekuliacijos, komentarai neva kaip vertinate, kad užsienio valstybės teismas kažkaip pasisakė. Tikrai nepasisakė, mes turime teismo sprendimą užsienio valstybės tokį, kokį turime“, – kalbėjo jis.

Tačiau prokuroras nesutiko, kad Lietuvos prokurorai netinkamai parengė dokumentus. „Reikia turėti galvoje, kad procesas buvo intensyvus, visos procesinės skundimo aplinkybės buvo išnaudotos. Paprastąja kalba kalbant – su tokia agresyvia gynyba ne kiekvienoje byloje yra susiduriama“, – teigė jis.

Paprašytas sukonkretinti, ką vadina agresyvia gynyba, prokuroras paminėjo politikų įtraukimą į procesą, prastos nuomonės apie valstybę formavimą.

„Mes susiduriame tam tikrais atvejais, kai bandoma maišyti teisinius procesus su kažkokiais kitais procesais“, – teigė T.Krušna.

Taip pat prokuroras neatmetė galimybės, kad įtarimai gali būti papildomi, jei paaiškėtų naujos informacijos. Tačiau tuomet ir vėl turėtų būti kreipiamasi į JAV. Dabar tokios galimybės T.Krušna sakė nematantis.

Paprastąja kalba kalbant – su tokia agresyvia gynyba ne kiekvienoje byloje yra susiduriama.

Šiuo metu, pasak prokuroro, N.Venckienė sulaikyta 48 val., jai bus pateikti įtarimai, o dėl suėmimo būtinybės spręs teismas. Prokuroras patvirtino, kad dėl suėmimo greičiausiai bus kreipiamasi. Jis neslėpė, kad ne tik Lietuvos prokuratūra, bet ir JAV teismai įvertino N.Venckienės išvykimą į JAV kaip slapstymąsi.

„Atsakymas trumpas – asmuo slapstėsi“, – sakė T.Krušna.

Neskelbė detalių apie ekstradiciją

N.Venckienė JAV gyveno nuo 2013-ųjų. Ten paprašė politinio prieglobsčio, dirbo. Ten buvo sulaikyta tik 2018 m. vasarį, o iš įkalinimo įstaigos Čikagoje N.Venckienė išleista antradienį.

N.Venckienė išleista iš įkalinimo įstaigos Čikagoje
N.Venckienė išleista iš įkalinimo įstaigos Čikagoje

Trečiadienį 6.41 val. Belgijos oro linijų lėktuvas paliko O'Hare oro uostą. Lėktuvas Čikaga – Varšuva, kuriuo skraidinta N.Venckienė, 14.48 val. nusileido Varšuvos Šopeno tarptautiniame oro uoste.

Lietuvos teisėsauga neskelbė jokių detalių apie įtariamosios sugrąžinimą. Motyvas – išvengti bet kokių galimų provokacijų. Pranešta, kad apie buvusios teisėjos ir parlamentarės grįžimą oficialiai informacija bus pateikta tik tuomet, kai ji jau sėdės areštinėje.

Tačiau prokuroras T.Krušna nemano, kad slaptumu pakurstė sąmokslo teorijas. Esą lygiai taip pat elgiamasi 200 kartų per metus, kai parvežami įtariami asmenys.

„Rezonansinis įvykis yra tiek, kad žmogus turi atvykti į Lietuvos Respubliką saugiai, konvojuojantys asmenys taip pat turi būti saugūs ir viešoji tvarka turi būti užtikrinta“, – aiškino prokuroras ir tikino, kad visi Lietuvos piliečiai lygūs, nepaisant to, kad N.Venckienė buvusi teisėja ir parlamentarė.

Suprasti akimirksniu

  • 2008 m. rudenį teisėsaugą pasiekė pirmieji Drąsiaus Kedžio vardu rašyti skundai, kad jo ir Laimutės Stankūnaitės mažametė dukra buvo tvirkinama.
  • Neringa Venckienė (gim. 1971 m. gegužės 21 d. Kaune) išgarsėjo kaip Drąsiaus Kedžio, dar 2008 m. pradėjusio kovą prieš įsivaizduojamą pedofilų klaną, sesuo. D.Kedys (gim. 1972 m.) nuo pat pradžių turėjo užnugarį – patyrusią teisininkę seserį, kuri 2007–2012 m. dirbo Kauno apygardos teismo teisėja, o po brolio mirties tęsė esą jo pradėtą kovos prieš pedofilų klaną misiją.
  • 2009 m. rugpjūtį D.Kedys sukėlė visuotinį skandalą, kai paviešino buitinių savo dukters apklausų vaizdo medžiagą ir viešai apkaltino pedofilija būrį konkrečių žmonių.Kaip galimus mergaitės skriaudikus D.Kedys įvardijo Kauno politiką ir verslininką Andrių Ūsą, Kauno apygardos teisėją Joną Furmanavičių ir vyrą, vardu Aidas. D.Kedys taip pat tvirtino, kad pedofilams galėjo talkinti jo buvusi draugė ir vaiko motina L.Stankūnaitė bei jos sesuo V.Naruševičienė.
  • 2009 metų spalio 5 dieną Kaune buvo nušautas teisėjas J.Furmanavičius ir D.Kedžio vaiko motinos sesuo V.Naruševičienė. D.Kedį policija įvardijo kaip pagrindinį įtariamąjį. Tuometė Kauno apygardos teismo teisėja N.Venckienė nuo pat skandalo pradžios mūru stojo už brolį, vis kartodama, kad Drąsiaus vaikas, o vėliau ir jis pats tapo pedofilų klano auka. N.Venckienė, kaip D.Kedžio sesuo, buvo išsireikalavusi teisės laikinai globoti jo mergaitę.
  • 2010 m. balandžio 20 d. D.Kedys prie Kauno marių rastas negyvas. Jo sesuo N.Venckienė propagavo versiją, kad brolis nužudytas, siekiant apsaugoti menamo pedofilų klano paslaptis. 2011 m. vyko velionių D.Kedžio ir A.Ūso pomirtinių kovų tęsiniai, kurių epicentre išliko mažametė.
  • 2011 m. gruodžio 16-ą dieną Kėdainių rajono apylinkės teismas buvo nurodęs iki gruodžio 30-osios dukrą grąžinti L.Stankūnaitei, tačiau sprendimo N.Venckienė neįvykdė.
  • 2012 m. gegužės 17-ąją, naudodami ir fizinės prievartos priemonės, pareigūnai iš globėjos N.Venckienės namų Klonio gatvėje mažametę paėmė ir perdavė jos biologinei motinai L.Stankūnaitei. Po šių dramatiškų įvykių N.Venckienė pareiškė, kad valstybę valdo išgamos, o teismo sprendimo vykdytojus vadino šunimis.
  • Tais pačiais 2012 metais N.Venckienė virto įtariamąja baudžiamosiose bylose. N.Venckienė 2012 m. vasarą pranešė apsisprendusi trauktis iš teisėjų korpuso. Taip pat ji pranešė apsisprendusi dalyvauti spalį vyksiančiuose parlamento rinkimuose, kurie N.Venckienei ir jos suburtam „Drąsos keliui“ buvo sėkmingi.
  • 2013 m. pedofilos skandalas galutinai subliuško, o balandžio 9 d. Seimas nusprendė panaikinti „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnės N.Venckienės teisinę neliečiamybę. Netrukus D.Kedžio sesuo pasislėpė užsienyje ir darbe nesirodė. Seime jai inicijuota ir įvykdyta apkalta.
  • 2014 m. spalį Kauno apylinkės teismas skyrė įvairiomis nusikalstamomis veikomis įtariamai N.Venckienei kardomąją priemonę – suėmimą. Už akių skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę teismas įvertino tai, kad D.Kedžio sesers nusikaltimai galėjo būti įvykdyti 2010 metais kartu su kitu asmeniu suburiant organizuotą grupę.
  • 2017 metų spalį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sakė, kad dar 2015 m. buvo gautas patvirtinimas iš JAV dėl priimto N.Venckienės ekstradicijos prašymo.
  • 2018 m. vasario 22 d. Generalinė prokuratūra pranešė, kad pagal Lietuvos pateiktą prašymą Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėtas įtariamosios N.Venckienės ekstradicijos į Lietuvos Respubliką teisminis procesas. Ekstradicijos procedūros metu bėglei taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
  • 2019 m. spalio viduryje JAV pareigūnai patvirtino, kad nebeliko kliūčių buvusios teisėjos N.Venckienės ekstradicijai į Lietuvą. Rugpjūtį Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas nepriėmė buvusios Lietuvos teisėjos skundo dėl pasenusio ekstradicijos įstatymo ir leido ją išduoti Lietuvai.
Komentarai: 53

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

04:17
01:26
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min