Ši byla Norvegijoje sukėlė didžiulį rezonansą dėl policijos darbo aplaidumo, nes iš pradžių pareigūnai buvo nutarę, jog 8-erių mergaitė nusižudė, ir nutraukė bylą.
Monikos motina nenuleido rankų, o kai byla buvo atnaujinta, paaiškėjo, kad mergaitė buvo nužudyta. Jos nužudymu buvo apkaltintas buvęs nužudytos mergaitės motinos Kristinos Sviglinskajos sugyventinis D.Lukoševičius. Jau ketvirtą savaitę iš eilės bylos eigą stebi visos didžiausios Norvegijos žiniasklaidos priemonės.
Sudėliojo taškus
Lietuvės mergaitės nužudymo versiją palaikantys prokurorai sudėliojo visas nusikaltimo detales į vieną ir teisme pateikė išvadą: beveik jokios abejonės, kad D.Lukoševičius nužudė M.Sviglinskąją.
Prokurorai, žingsnelis po žingsnelio, tarsi dėlionę sudėliojo visas nusikaltimo aplinkybes. Nors visiško nusikaltimo paveikslo jiems atkurti neišėjo, pavyzdžiui, trūksta informacijos apie nusikaltimo laiką, kaip nusikaltėlis atvyko į nusikaltimo vietą ir panašiai, tačiau didžioji dalis informacijos yra surinkta ir ji liudija ne D.Lukoševičiaus naudai.
Mes tikriausiai niekada nesužinosime, kodėl jis nužudė Moniką. Atrodo, kad jis turi įprotį aplankyti žmones, su kuriais konfliktavo.
Prokurorai dėl Monikos nužudymo prašo teismo D.Lukoševičių įkalinti 18 metų.
„Mes tikriausiai niekada nesužinosime, kodėl jis nužudė Moniką. Atrodo, kad jis turi įprotį aplankyti žmones, su kuriais konfliktavo. Jokios abejonės, kad jis turi antisocialinį asmenybės sutrikimą, kuris gali prisidėti prie nužudymo įgyvendinimo“, – teismui sakė prokurorė Benedicte Hordnes.
B.Hordnes teigė, kad gyvendamas pas K.Sviglinskają D.Lukoševičius išnaudojo moters patiklumą ir naivumą tam, kad išviliotų iš jos pinigus.
K.Sviglinskajos advokatas teismo prašė priteisti K.Sviglinskajai kompensaciją.
Pats D.Lukoševičius trečiadienį teisme nedalyvavo. Teisėjai jam suteikė leidimą nedalyvauti bylos nagrinėjime dėl sveikatos problemų.
Pažinojo namus
Prokurorai teigia, kad D.Lukoševičius įsiveržė į K.Sviglinskajos namus, prieš tai kirviu išdaužęs durų stiklą, tam, kad pavogtų aukso papuošalus bei kvepalus.
Vyras neturėjo ketinimų nužudyti Monikos, nes nežinojo, kad ši buvo namuose, tačiau netikėtai užtiktas įvykdė nusikaltimą. Pasak prokurorų, tai, kad įsiveržėlis žinojo, kur sudėti papuošalai ir kvepalai, įrodo, kad jis pažinojo namus ir žinojo, kur sudėti daiktai. Jei tai būtų atsitiktinis įsibrovėlis, jis greičiau būtų rinkęsis apvogti pagrindinį namo butą, o ne pusrūsį, kuriame gyveno K.Sviglinskaja su dukra. Be to, būtų pasirinkęs bėgti, jei būtų užtiktas nepažįstamo žmogaus.
Taip pat nesutampa kaltinamojo D.Lukoševičiaus pasakojimas apie jo keliones nužudymo rytą. Jis pasakoja, kad autobusu išvyko iš namų, tačiau laikas, kuriuo turėjo važiuoti į Bergeną nužudymo dieną, nesutapo. Nė viename autobuse nebuvo užregistruoti keleiviai, kurie atitiktų D.Lukoševičių.
Atvirkščiai, autobuso maršrutai į Sotrą, kurioje gyveno K.Sviglinskaja, atitiko laiką, kai mergaitė iš namų skambino septynis kartus iš eilės savo motinai, kuri tuo metu buvo darbe. Iš karto po nužudymo autobuse, vykusiame į Bergeną, buvo pastebėtas vyras, atitinkantis D.Lukoševičiaus apibūdinimą.
DNR įrodymai
Ne ką mažesnį vaidmenį prokurorai skiria ir rastam D.Lukoševičiaus DNR K.Sviglinskajos namuose ir ant mergaitės kūno. Nužudymu kaltinamas lietuvis teigia, kad DNR pateko dar nuo tų laikų, kai jis gyveno pas K.Sviglinskają.
Tačiau kaltintojai daužo į šipulius ir šią versiją. Jie teigia, kad tokia tikimybė egzistuoja kaip galimybė žmogui kitą dieną laimėti loterijoje. Ekspertai sako, kad žmogaus DNR ant žmogaus kūno išsilaiko neilgai.
Vyras neturėjo ketinimų nužudyti Monikos, nes nežinojo, kad ši buvo namuose, tačiau netikėtai užtiktas įvykdė nusikaltimą.
Nerandama net kitų vaikų DNR, su kuriais jie intensyviai bendrauja mokykloje ar darželyje. Negana to, ekspertai neaptiko Monikos DNR pavyzdžių net ant K.Sviglinskajos, nors moteris ir mergaitė nuolat leido laiką kartu, o nužudymo išvakarėse kartu lovoje žiūrėjo televizorių.
Kaltintojai teigia, kad Monika greičiausiai dar miegojo, kai D.Lukoševičius įsibrovė į namus.
Įkliuvo su netikru vardu
Dar viena užuomina, kurią tyrėjams pateikė D.Lukoševičius, tapo feisbuko susirašinėjimas naudojant išgalvotą vardą. Jame, trys mėnesiai po nužudymo, kaltinamasis K.Sviglinskajai papasakojo nužudymo aplinkybes, kurias galėjo pasakoti tik žmogus tai žinantis, nes aplinkybės nebuvo žinomos niekam, išskyrus tyrėjus. Buvo atskleista, kokie daiktai buvo pavogti ir netgi papasakota, kad pavogti kvepalai, kurių anksčiau nebuvo pasigesta.
K.Sviglinskaja pasakojo, jog praėjus pusmečiui po Monikos nužudymo, jai paskambinęs vyras angliškai pasakojo žinantis, kas nužudė Moniką. K.Sviglinskajai paklausus „Donatai, čia tu?“, vyras padėjo telefono ragelį. Moteris teigė tada pažinusi D.Lukoševičių. Tyrėjai nustatė, kad netoli telefono būdelės, iš kurios buvo skambinta, 20 minučių po pokalbio D.Lukoševičius atsiskaitė savo banko kortele.
Apie tai, kad galėjo prisidėti prie nusikaltimo, D.Lukoševičius paliko užuominų ir lietuviškoje žiniasklaidoje. Su vienu Lietuvos dienraščiu vyras pats susisiekė ir, kaip vėliau paaiškėjo, atskleidė nusikaltimo detales, kurias žinojo tik tyrėjai.
Bylos faktai:
2011 m. lapkritį aštuonmetė Monika Sviglinskaja rasta nužudyta savo namuose Sund på Sotra gyvenvietėje netoli Bergeno.
2012 m. rugpjūtį mergaitės mirtis įvardinama kaip savižudybė.
2014 m. sausio mėnesį policijos tyrėjas Robinas Schaeferis teigia, kad mergaitės mirtis gali būti nužudymas ir prašo atnaujinti bylą, bet policija atsisako.
Po K.Sviglinskajos, jos advokato Stigo Nilseno ir R.Schaeferio spaudimo, Hordalando apskrities policija atnaujina tyrimą.
2014 m. spalio 21 d. suimtas buvęs K.Sviglinskajos sugyventinis Donatas Lukoševičius, kaltinamas Monikos nužudymu.
2016 m. kovo 10 d. valstybės prokuroras apkaltina D.Lukoševičių nužudymu sunkinančiomis aplinkybėmis.
2016 m. gegužės 30 d. Nordhordalando apskrities teisme Bergene prasideda teismo procesas.
