Pirmadienį po mėnesį trukusių paieškų Akmenos ežere (Trakų r.) narams pagaliau pavyko rasti spalio 23 d. nuskendusių dviejų žvejų, dėdės ir sūnėno kūnus.
Juos aptikti pavyko panaudojus povandeninio matymo prietaisą „Sonar“. Šiuo prietaisu buvo skenuojamas visas Akmenos ežero, kurio plotas yra apie 276 ha, dugnas. Visą mėnesį pasikeisdami dirbo Vilniaus ir Utenos apskričių bei Visagino priešgaisrinių gelbėjimo valdybų narai, Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Utenos savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbuotojai.
Aptiko 16 m gylyje
Paieškos darbus apsunkino didelis ežero plotas ir gylis, be to, nebuvo informacijos, kurioje vietoje vyrai žvejojo. Ežere nardydami narai rado daug tinklų, dėžių, laivų burių ir kitų daiktų, tačiau nuskendusiųjų ilgai rasti nepavyko. Tik lapkričio 22 d., naudojant povandeninio matymo prietaisą, ežero dugne, 16 m gylyje, maždaug 300 m nuo kranto buvo aptikti 37-erių metų vyro ir jo 18-mečio giminaičio kūnai.
Užjausdami žuvusiųjų šeimos narius ir artimuosiuos, ugniagesiai gelbėtojai prašo žvejų ir kitų susirengusių paplaukioti valtimi ežere susimąstyti apie savo ir kitų saugumą, nepamiršti apsivilkti gelbėjimosi liemenių ir pasiimti gelbėjimo rato, pabrėžiama antradienį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento VPPV Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus atstovų išplatintame pranešime.
Pranašiški ženklai
Kaip tik praėjusį savaitgalį dienraštis „Lietuvos rytas“ rašė apie dingusiųjų paieškos dramą.
Dėdė Andžejus Uzialko ir jo sūnėnas Edvardas Latyševas į Akmenos ežerą spalio 22-osios vakarą išplaukė jau sutemus. Tądien dingo Latyševų valtis. Jos niekas neprirakindavo, nors aplink – pilna žmonių, poilsiautojų. Tad vyrai pamanė, kad ją kažkas pavogė.
Po kelių dienų valtis, kurios vyrai ieškojo, aptikta. Tada paaiškėjo, kokia beprasmė Andžejaus ir Edvardo žūtis. Valties niekas nevogė. Ją bangos tiesiog nuplukdė nuo kranto ir kelias dienas blaškė po ežerą.
Andžejaus motina Regina Uzialko dienraščio žurnalistui prisipažino šiomis dienomis ne kartą prisiminusi sūnaus žodžius. Andžejus juos išrėždavo išgėręs ar supykęs. „Manęs laidoti nereikės. Akmena mane palaidos”, – taip ne kartą jis skaudino motinai širdį.
Vienas motinos kaimynas prisipažino sapnavęs Andžejų. Vyriškis esą pasakęs: „Aš čia, ežere.”
Tuo tarpu Edvardo patėviui Genadijui Latyševui kaip keistas sutapimas atrodo tai, kad 18-metis lemtingąją dieną klasės draugams grąžino skolas. Vienam jis buvo skolingas 5, kitam – 6 litus. O klasės auklėtojai „viso gero” jis kažkodėl ištarė du kartus.
Gerai mokęsis Edvardas baigęs mokyklą ketino studijuoti. Jis kūrė planus, kaip remontuos ant ežero kranto stūksantį vėjo perpučiamą namą, prašė tėvo nupirkti bent seną automobilį „Volkswagen Golf”.
Vaikinas jau buvo išlaikęs vairavimo teorijos egzaminą. Lapkričio 8-ąją jo laukė praktinis egzaminas. „Jis buvo aktyvus, nei gėrė, nei rūkė. Žaidė krepšinį, domėjosi kompiuteriais, žodžiu, nebuvo panašus į kaimuose besitrainiojančius jaunuolius”, – patėvį G.Latyševą citavo „Lietuvos rytas“.
