Kaip rašoma Policijos departamento pranešime, analizuojant atskiras nusikalstamų veikų rūšis pastebima, kad daugiausia sumažėjo vagysčių, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas (16,8 proc.), nusikalstamų veikų, padarytų gatvėse (5,7 proc.), dokumentų suklastojimų (18,0 proc.), nusikaltimų finansų sistemai (9,9 proc.), vagysčių iš prekybos vietų (12,2 proc.), plėšimų (8,2 proc.) bei automobilių vagysčių (12,3 proc.). Tuo tarpu padidėjo sukčiavimų (24,8 proc.), viešosios tvarkos pažeidimų (14,9 proc.), turto sunaikinimų ar sugadinimų (8,0 proc.), sukčiavimų, įgyjant didelės vertės turtą (41,0 proc.). Šios nusikalstamos veikos nulėmė ir bendrą nusikalstamų veikų skaičiaus didėjimą.
Aktualiausiomis pernai išliko turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Beveik 50 proc. visų nusikalstamų veikų sudaro vagystės, o jų ištiriama tik kiek daugiau nei 25 proc.
„Toks procentas yra dėl šių veikų padarymo specifiškumo, todėl kaip efektyviausią priemonę policija siūlo turto draudimą, kas jau seniai taikoma daugumoje užsienio šalių“, – sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.
R.Požėla pabrėžė, kad siekiant išspręsti kompleksines veiklos problemas, pateikti siūlymai dėl baudžiamojo proceso supaprastinimo, ekonomiškumo principo įdiegimo. Tam tikras kategorijas baudžiamųjų nusižengimų bus siūloma perkelti iš baudžiamojo proceso į administracinį procesą.
Kalbėdamas apie ekonomiškumo principo taikymą, pavaduotojas atkreipė dėmesį, kad taip siekiama didinti policijos pareigūną matomumą, užtikrinti viešąją tvarką bei sutaupytas lėšas nukreipti sudėtingų tyrimų atlikimui.
„Eilinis ikiteisminis tyrimas kainuoja apie 1 tūkst. 700 litų, tuo tarpu administracinis procesas – iki 7 kartų pigiau. Baudžiamasis procesas turi tapti greitesnis, skaidresnis ir efektyvesnis“ – kalbėjo policijos generalinio komisaro pavaduotojas. Jis pasidžiaugė glaudžiu bendradarbiavimu su kitomis teisėtvarkos institucijomis, ypatingai – su Generaline prokuratūra.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas taip pat paminėjo, kad numatoma išgryninti centrinės ir apskričių kriminalinės policijos organizacijas ir funkcijas. Taip pat bus siekiama identifikuoti tam tikras vidines grėsmes, jas užkardyti, didinti veiklos skaidrumą ir efektyvumą.
Kriminalinės policijos vadybos viršininkas Laimonas Vasiliauskas pasidžiaugė, kad Lietuvos policija jau užsitarnavo tvirtą užsienio kolegų pripažinimą ir pasitikėjimą. Jis pristatė siūlomus teisėkūros pakeitimus, kuriais bus siekiama, kad asmenys, dalyvaujantys baudžiamajame procese, išvengtų biurokratinių kliūčių, kad nusikalstamos veikos būtų tiriamos greičiau ir efektyviau, taikant pagreitintą procesą.
L.Vasiliauskas pabrėžė, kad atsižvelgiant į mažėjantį finansavimą, daugiau lėšų stengiamasi gauti iš įvairių ES fondų. Ketinama teikti paraiškas į ES struktūrinius fondus pagal šias pagrindines kryptis: nusikalstamu būdu įgyto turto paieška ir išieškojimas, nusikaltimai elektroninėje erdvėje. melo detektoriaus (poligrafo) naudojimas policijos veikloje.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininkas Algirdas Matonis informavo, kad pernai LKPB pareigūnai vykdė 33 tarptautines operacijas su 15 užsienio valstybių pareigūnais, įvykdyta 17 tarpregioninių operacijų su teritorinėmis policijos įstaigomis bei kitomis institucijomis. Kaip svarbiausias praėjusių metų bylas, jis išskyrė H.Daktaro nusikalstamo susivienijimo bylos pabaigimą ir atidavimą teismui, Taraškevičiaus gaujos išskaidymą bei Dančenkovo nusikalstamo susivienijimo narių patraukimą baudžiamojon atsakomybėn.
A.Matonis paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius skaičius apie didžiulį prekybos žmonėmis mastą mūsų šalyje. LKPB duomenimis, pernai nuo prekybos žmonėmis nukentėjo 25 asmenys, įtarimai pareikšti 30 asmenų.
„Atsižvelgiant į šios rūšies nusikalstamų veikų latentiškumą, šie skaičiai gali kažkiek didėti, bet ne daugiau kaip 5 kartus“-pabrėžė LKPB viršininkas.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (KTC) viršininko pavaduotojas Giedrius Birmontas sakė, kad KTC pareigūnai įvykdė užsibrėžtus praėjusių metų tikslus. Jis pabrėžė, kad kriminalistinių tyrimų srityje vis aktyviau bendradarbiaujama su užsienio partneriais, iš ES fondų pernai įsigyta moderni daktiloskopinė sistema.
„Kad suprastumėte kaip tai svarbu, galiu paminėti, kad pernai, naudojant automatizuotą daktiloskopinę identifikacinę sistemą, neišeinant iš kabineto, išaiškinta daugiau kaip 500 nusikalstamų veikų, o tokio tyrimo rezultatyvumas išaugo daugiau kaip 3 kartus. Dar 370 nusikalstamų veikų išaiškinta pasinaudojus DNR duomenų registro duomenimis“, – džiaugėsi G.Birmontas.
Kriminalinės policijos vadovai teigė, kad prioritetinės šių metų veiklų kryptys – organizuotas nusikalstamumas ir su tuo susiję reiškiniai bei nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje užkardymas ir ištyrimas.
