Deja, 2009 metais kilo 21 gaisras, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, ir 3 gaisrai, pasiglemžę po 3 gyvybes, tačiau ir tokių skaudžių gaisrų pernai buvo gerokai mažiau.
Kaip informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, miestuose žuvo 73 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 129. 16 gyventojų žuvo Kaune, 14 – Vilniaus rajone, 11 – Vilniuje, po 10 – Varėnos ir Ukmergės rajonuose, 8 – Kauno rajone, po 7 – Rokiškio, Utenos ir Švenčionių rajonuose bei Šiauliuose.
Net 80 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 50 žmonių žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 19 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, 10 – dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. 34 gyventojų žuvimo priežastys dar tiriamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 7 tūkst. 233, arba beveik 45 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 13 tūkstančių hektarų. Palyginti su 2008 metais, pievose gaisrų padaugėjo beveik 58 proc., o miškuose – net 67 proc. 2 tūkst. 229 gaisrai (arba 13,8 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, kuriuose žuvo 150 žmonių, tarp jų ir visi 3 vaikai, tačiau, palyginti su užpernai, gaisrų čia sumažėjo 14,4 proc.
1 tūkst. 367 kartus degė transporto priemonės (8,4 proc.), 1 tūkst. 293 gaisrai kilo pagalbinio ūkio paskirties pastatuose (8 proc.), o 117 – gamybos ir pramonės įmonėse (0,7 proc.).
Miestuose užgesinta 8 tūkst. 312 gaisrų, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 7 tūkst. 887. Ugnis sunaikino 633 pastatus, 423 transporto priemones, 6 tūkst. 804 tonas pašarų, 13 tūkst. 488 kv. m gyvenamojo ploto ir 18 tūkst. 708 kv. m šio ploto buvo sugadinta. 10 tūkstančių šalies gyventojų pernai teko beveik 48 gaisrai.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (57 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (15 proc.), žolės ir ražienų deginimas (9,7 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (5,5 proc.), neatsargus rūkymas (4 proc.). Be to, pernai užregistruoti 799 padegimai (5 proc.), 275 gaisrai (1,7 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 488 gaisrų (3 proc.) priežastys dar tiriamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 149 gyventojus, tarp jų 3 vaikus, 202 transporto priemones, 1 tūkst. 622 pastatus, 274 gyvūnus. Tačiau, be gaisrų gesinimo, ugniagesiams teko atlikti ir 5 tūkst. 205 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su 2008 metais, pernai jų buvo atlikta 27 proc. mažiau.
1 tūkst. 806 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1 tūkst. 270 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. 580 kartų transporto avarijose, panaudoję specialią įrangą, ugniagesiai gelbėtojai iš sulamdytų automobilių išlaisvino 183 nukentėjusius bei ištraukė 94 žuvusiųjų kūnus. 425 kartus ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 165 skenduolius bei išgelbėjo 92 žmones (2008 m. – 38).
Be to, ugniagesiams teko likviduoti 572 cheminius incidentus, 150 kartų rinkti gyvsidabrį, 35 kartus darbuotis dideliame aukštyje ir kt. Atliekant gelbėjimo darbus, ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 410 gyventojų, iš jų 45 vaikus.
Pernai gaisruose, transporto avarijose ir kitų nelaimių metu žuvo gerokai mažiau žmonių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir šiemet tikisi gyventojų sąmoningumo, atsakomybės ir supratingumo, kad tokių skaudžių nelaimių būtų dar mažiau.
