Kauno apygardos teismas vakar atvertė išpuolio prieš KTU studentus, surengto Kaune, Laisvės alėjoje, 2009–ųjų vasario 21–ąją, bylą. Teisiamųjų narve – buvę Kauno prekybos ir verslo mokyklos pirmakursiai Kęstas Viršutis ir Ovidijus Vedegys, įrodinėję tąnakt studentams iš provincijos, kas tikrasis miesto šeimininkas.
K.Viršučiui tada dar nebuvo 18–os. O.Vedegys – 7 mėnesiais vyresnis. Šie virėjais ketinę tapti kauniečiai kaltinami, iš anksto susitarę, be jokios dingsties užkabinę vidurnaktį Laisvės alėjoje sutiktus du bendraamžius – iš Raseinių rajono Girkalnio miestelio kilusius KTU Mechanikos ir mechatronikos fakulteto pirmakursius. Vienas jų – L.Puodžiulaitis, už kelių mėnesių galėjęs švęsti 20–metį, nužudytas dūriu į širdį. Jam keturis kartus smogė peiliu. Parkritusį dar spardė į galvą. Apkrausčius kišenes, pavogta aukos piniginė su beveik 500 litų.
Sumuštas ir nužudytojo bendrakursis V.D. Tos nakties išgyvenimus, kuriuos lydėjo bemiegės naktys, bei iki šiol prisisapnuojančius košmarus jis įkainojo 20 tūkst. litų.
Teisme V.D. pasakojo šventęs tą vakarą su L.Puodžiulaičiu vienoje picerijoje sesijos pabaigą. Jis išgėręs tris litrus alaus. Maždaug tiek pat išgėrė ir picų nevalgęs L.Puodžiulaitis, todėl jis daugiau ir apgirto.
Jiedu buvo užpulti pakeliui Soboro link, kur jų turėjo atvažiuoti paimti V.D. brolis. Susidūrimas su dviem priešpriešiais ateinančiais bendraamžiais įvyko prie fontano. Jau prasilenkus, vienas iš šių, „keistai išvirtusiomis baltomis akimis“ (O.Vedegys), drėbtelėjo: „Ko žiūrit? Gal skolingi?!“ Į šią repliką, anot V.D., jie nieko neatsakę. Bet nepažįstamieji vis tiek sugrįžo.
V.D. susistumdžius su O.Vedegiu, juos išskirti bandė L.Puodžiulaitis. Tačiau O.Vedegys šį nustūmė K.Viršučio link. Pastarasis išsitraukė peilį, neva įsimestą dėl viso pikto. Auką nudūrė, kai nuo užpuolikų pabėgęs draugas bandė iškviesti policiją.
K.Viršutis įrodinėjo griebęsis peilio, būdamas afekto būsenos, – neva L.Puodžiulaitis pradėjo jį mušti. Jis dievagojosi gėręs tą vakarą tik kavos. Tačiau yra duomenų, kad teisiamieji rūkydavo „žolę“.
Nužudytojo motina teigė mačiusi išgėrusį sūnų tik kartą. Šis nebuvo agresyvus. Ji prašo priteisti iš žudikų 250 tūkst. litų neturtinės žalos. Sūnus Linas buvo vienintelė šios 60–metės atspara, kiekvieną savaitgalį parvažiuodavo į namus padėti ūkyje ir pats užsidirbdavo mokslams. Moters vyresnėlis, kartu su paskutiniais Lietuvos jaunuoliais pašauktas į sovietų armiją, grįžęs po jos nusižudė. Miręs ir vyras.
Maksimali bausmė, gresianti nusikaltimo metu 18–os neturėjusiam K.Viršučiui, – 10 metų nelaisvės. Jis prisiima visą kaltę. K.Viršutį įsivaikinusi, tačiau nuo mažumės su juo nesusitvarkiusi medikės šeima nusamdė posūniui privatų advokatą.
O.Vedegys, kuriam gresia nuo 8 iki 20 metų, prisipažįsta tik išprovokavęs konfliktą – buvo išgėręs bokalą alaus. Už viešosios tvarkos pažeidimą gresia tik iki dvejų metų nelaisvės. Dar nesibaigęs ir nuosprendžio, paskelbto O.Vedegiui už anksčiau padarytą plėšimą, per kurį taip pat naudotas peilis, atidėjimas. Tačiau jis teismui pasakojo nuolat lankydavęsis savo poliklinikoje pas psichiatrą.
