Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) trečiadienį netenkino byloje atsakovėmis įvardytų Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos kasacinių skundų, kuriais siekta sumažinti ar atmesti neturtinės žalos reikalavimą artimojo netekusioms kaunietėms.
Be to, LAT A.Gramauskienei neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės padidino iki 52 tūkst. litų, o R.Gramauskaitei – iki 42 tūkst. litų. Nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.
LAT A.Gramauskienei neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės padidino iki 52 tūkst. litų, o R.Gramauskaitei – iki 42 tūkst. litų
Vilniaus apygardos teismas našlei buvo priteisęs 30 tūkst. litų neturtinės žalos, poros dukrai – 20 tūkst. litų. Lietuvos apeliacinis teismas priteistas sumas padidino – našlei iki 40 tūkst., o tėvo netekusiai dukrai – iki 30 tūkst. litų.
„Taigi, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusiu Generalinės prokuratūros nutarimu, aptartų veiksmų neteisėtumas pripažintas civilinėje byloje priimtais pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtuose sprendime ir nutartyje. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo visas įstatyme išvardytas būtinas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir jų priežastinį ryšį“, – paskelbė LAT.
Kaunietis 43 metų J.Gramauskas buvo apkaltintas sunkiu nusikaltimu – suimtas, paskui nuteistas ir 1999 metais mirė kalėjime. Jo šeima reikalavo priteisti 1 mln. litų neturtinei ir beveik 4 tūkst. litų materialinei žalai atlyginti. Bylą dėl žalos atlyginimo, kai nekaltai nuteistas asmuo yra miręs, nagrinėjo ir Konstitucinis Teismas.
1996 metų spalį į policiją kreipėsi viena kaunietė ir pasiskundė, jog naktį iš spalio 19-osios į 20-ąją buvo sumušta ir apiplėšta taksi vairuotojo bei jo pažįstamo keleivio, vardu Ričardas. Nukentėjusioji įsidėmėjo tik tris automobilio numerio skaičius, kurie sutapo su J.Gramausko mašinos numeriais. Vėliau pamačiusi J.Gramauską policijos komisariate, nukentėjusioji pareiškė, kad jos skriaudikas yra būtent jis.
J.Gramauskas buvo sulaikytas Kauno miesto Panemunės policijos komisariate 1996 metų spalio 23 dieną. Tądien jis apklaustas kaip liudytojas, nors prieš šią apklausą, jis jau buvo atpažintas nukentėjusiųjų ir faktiškai buvo įtariamasis. Kauno miesto apylinkės teismo spalio 25 dienos nutartimi vyras suimtas už pasikėsinimą išžaginti.
Kaunietis 43 metų J.Gramauskas buvo apkaltintas sunkiu nusikaltimu – suimtas, paskui nuteistas ir 1999 metais mirė kalėjime. Jo šeima reikalavo priteisti 1 mln. litų neturtinei ir beveik 4 tūkst. litų materialinei žalai atlyginti
Kauno miesto apylinkės teismo 1999 metų balandžio 13 dieną nuosprendžiu J.Gramauskas nuteistas už plėšimą ketveriems metams laisvės atėmimo ir suimtas teismo salėje iki nuosprendžio įsigaliojimo ar jo išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, 1999 metų birželio 30 dienos nutartimi panaikino nuosprendį ir baudžiamąją bylą perdavė tirti iš naujo Kauno miesto apylinkės prokuratūrai.
Nutartyje buvo konstatuoti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai: nurodyta, kad parengtinio tyrimo metu neištirtos esminės aplinkybės, tyrimas atliktas vienpusiškai, nepašalinti įrodymų prieštaravimai. Tačiau teisėsaugai ir suabejojus kauniečio kalte, J.Gramauskas laisvės neišvydo – jo suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. 1999 metų liepos 7 dieną J.Gramauskas mirė Lukiškėse.
Generalinės prokuratūros prokuroras 2001 metų birželio 4 dieną nutarimu nutraukė J.Gramauskui baudžiamąją bylą, nesant jo veiksmuose inkriminuoto nusikaltimo sudėties. Nutarime konstatuota, kad per parengtinį tyrimą padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus. Vieninteliai tiesioginiai kaltės įrodymai tebuvo J.Gramausko ir jo automobilio atpažinimai, padaryti nukentėjusiųjų.
