Dabar populiaru
Publikuota: 2018 spalio 20d. 07:46

Policijos fokusas: kaip alaus butelio vagį paversti visoje Lietuvoje ieškomu nusikaltėliu

Ieškomas alaus butelio vagis
Kauno apskr. VPK / Ieškomas alaus butelio vagis

Nors mūsų įstatymuose įtvirtina, kad už smulkią vagystę, kai grobio vertė neviršija 150 eurų, taikoma administracinė atsakomybė, Baudžiamasis kodeksas numato vieną išlygą, kai ir alaus butelį pavogęs žmogus gali sulaukti teistumo. Kol teisės mokslininkai diskutuoja dėl šios išlygos – atviros vagystės – reikalingumo, policija sėkmingai tuo naudojasi ir smulkius vagišius persekioja lyg grėsmingus nusikaltėlius.

Spalio 8 dieną Kauno apskrities policija visai Lietuvos žiniasklaidai išplatino pranešimą su prašymu padėti atpažinti vyrą.

„Rugpjūčio 27 d. apie 16.30 val. iš prekybos centro, esančio Kaune, Baltų pr., nenustatytos tapatybės asmuo atvirai nuo prekystalio paėmė kito kliento pateiktą apmokėjimui alaus butelį ir pasišalino nesusimokėjęs“, – skelbė Kauno apskrities policija pranešime ir pridėjo ieškomo vyro nuotrauką.

15min paprašė patikslinti, kokia pagrobto turto vertė. „Atvirai įvykdytos vagystės metu padaryta 1,59 euro žala“, – sulaukta atsakymo.

Ne veltui policija atsakyme pabrėžia atvirai įvykdytą vagystę. Šis niuansas, nepaisant pagrobto turto vertės, leido jiems pradėti ne administracinio nusižengimo teiseną, o ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 178 straipsnio 2 dalį.

Atvirai įvykdytos vagystės metu padaryta 1,59 euro žala

Ši BK straipsnio dalis, paprastai kalbant, turėtų reikšti tai, kad asmuo vogė suprasdamas, kad jį kažkas stebi, o tuomet pagrobto turto vertė tampa visai nebesvarbi.

Beje, alaus butelį pavogusiam vyrui, jei tik būtų įrodyta jo kaltė pagal šį BK straipsnį, teoriškai gresia didesni nemalonumai nei slapta tūkstančių vertą turtą pagrobusiam asmeniui.

BK nurodoma, kad atvirai pagrobęs svetimą turtą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Tokie atvejai – ne vienetiniai, pavyzdžiui, policija nacionalinę paiešką skelbė ir kai dingo du putojančio vyno buteliai, verti 14-os eurų.

Teisininkai diskutuoja

Terminas „atvira vagystė“ į BK įvestas 2007 m., taip taisant 2004 m. įvestos kišenvagystės sąvokos pridarytus nelogiškumus. Iki 2007 metų turėjome kuriozinę situaciją – iš rankinės ištraukus daiktą žmogus buvo persekiojamas kaip kišenvagis, už ką grėsė sunkesnė bausmė nei visos rankinėmis pagrobimas.

Tačiau atviros vagystės terminas tarp teisės mokslininkų taip pat įžiebė diskusiją, mat paliko kelių interpretacijoms.

Kaip 15min paaiškino Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (VU TF) profesorius Armanas Abramavičius, paprastai tariant, atvira vagystė yra tuomet, kai vagis supranta, kad jį stebi ir vis tiek tęsia nusikaltimą.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Teisėjas Armanas Abramavičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Teisėjas Armanas Abramavičius

„Galima galvoti, kad kai asmuo vagia matant ir suvokiant kitiems žmonėms, tai pavojingiau nei slapta vagystė. Nes atvira vagystė rodo didesnį nusikaltėlio įžūlumą“, – sakė prof. A.Abramavičius.

Tiesa, profesoriaus kartu su VU TF lektore dr. Andželika Vosyliūte parengtoje publikacijoje „Atviroji vagystė ir jos kvalifikavimo ypatumai“ daro išvadą – tikslinga šį vagystę kvalifikuojantį požymį panaikinti.

„Atviras pagrobimas nedaro akivaizdžios įtakos vagystės pavojingumo laipsnio pakitimui“, – konstatuojama mokslininkų publikacijos išvadose.

Tiek A.Abramavičius, tiek V.Vosyliūtė 15min paklausti apie atviros vagystės kvalifikavimą, kai vaizdo kameros užfiksuoja alaus butelio ar kitos smulkmenos pagrobimo faktą, sako, šiuo atveju neracionalu taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./VSD pastatų komplekso atidarymas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./VSD pastatų komplekso atidarymas

„Vėlgi, dėl tų kamerų... tas atviros vagystės kvalifikavimas įvestas labiau dėl to, kad vagystė gali netrukus peraugti į plėšimą, kaltininkas gali pavartoti smurtą. O stebint kameroms, čia ta galimybė pavartoti smurtą yra labai menka“, – nuomone pasidalino V.Vosyliūtė.

Beje, ir tolesnės tokio tyrimo perspektyvos abejotinos, nes tyrėjams tektų įrodyti, kad vagis išties žinojo ir suvokė, jog nusikaltimo metu į jį nukreiptas kameros objektyvas.

Gerina nusikaltimų ištyrimo statistiką?

Su 15min bendravęs, bet jo vardo ir pavardės paprašęs neminėti advokatas sakė pastebėjęs tendenciją, kad policija vis dažniau smulkius vagis kaip kriminalinius nusikaltėlius pradėjo persekioti maždaug prieš porą metų.

Jis įžvelgia pora galimybių, kodėl taip įvyko. Iškart reikėtų paminėti, kad, policijos nuomone, advokato pastebėjimai nėra teisingi.

Vis dėlto advokatas sako radęs keletą keistų sutapimų. Anot jo, būtent prieš pora metų pastebimai krito vagysčių ištyrimo procentas. Siekdama pataisyti šią situaciją, kaip vieną iš būdų policija pasirinko būtent atviros vagystės pritaikymą smulkiems vagišiams, įsitikinęs jis.

Kai kameros užfiksuoja vagies veidą, tyrėjai jau turi siūlo galą ir gali tikėtis perspektyvaus tyrimo, taigi – ištirtos vagystės. Tad, jei siekiama pagerinti statistiką, patogu prioritetą skirti visiems parduotuvėse apsivogusiems asmenims ir pradėti jų atžvilgiu baudžiamąjį persekiojimą.

Tiesa, advokatas pažymi, kad tai tik jo pasvarstymai, nes šią situaciją paaiškinti galima ir kitaip. Pavyzdžiui, prekybos tinklai dėl vagysčių kasmet patiria milžiniškus nuostolius, tad jie tiesiog spaudžia teisėsaugos institucijas kuo griežčiau žiūrėti į jiems galvos skausmą ir nuostolius nešančius vagis.

Kauno apskrities VPK nuotr./Kaune ieškomas vyras
Kauno apskrities VPK nuotr./Kaune ieškomas vyras

Policija kiekvieną atvejį vertina individualiai

Pačios policijos aiškinimu, paprastai smulki vagystė, kai turto suma neviršija 150 eurų, iš parduotuvių ar prekybos centrų kvalifikuojama kaip administracinis nusižengimas.

„Vis tik, atkreiptinas dėmesys, kad kiekviena iš pažiūros identiška vagystė gali skirtis objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, lemiančia veikos kvalifikavimą, taigi įmanomos situacijos, kai parduotuvėje ar prekybos centre įvykdyta vagystė gali būti kvalifikuojama ne kaip administracinis nusižengimas, bet kaip BK 178 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika (atviroji vagystė)“, – 15min pateiktame atsakyme rašo policija.

Anot policijos atstovų, baudžiamasis persekiojimas pradedamas tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti esant atvirai vagystei.

Toliau policija dėsto Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, kad atvira vagystė yra tuomet, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Slapta vagystė yra tuomet, kai kaltininkas, net ir stebimas asmenų, yra įsitikinęs, kad vagia slapta, o asmenys neparodo esantys nepatenkinti.

„Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą“, – rašoma policijos atsakyme.

Taigi, kuo konkrečiai remiasi policija spręsdama, vagystė atvira ar slapta, kai nusikaltėlį užfiksuoja vaizdo stebėjimo kameros? 15min policijai pateikė ir du, atrodytų vienodus pavyzdžius: močiutė pavogė kelis pakelius kavos ir dingo alaus butelis. Abiem atvejais vagystės užfiksuotos vaizdo stebėjimo kameromis, bet pirmuoju pradėta administracinė teisena, antruoju – baudžiamoji byla.

„Pažymėtina, kad policijos viešai skelbiamuose pranešimuose, kuriais prašoma suteikti informacijos apie vaizdo įrašuose užfiksuotus, nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus galimai padariusius asmenis, nėra išsamiai aprašomos veikos padarymo aplinkybės, galinčios turėti esminės įtakos veikos kvalifikavimui.

Taigi pateikti pavyzdžiai iš tiesų gali skirtis padarytos veikos objektyviaisiais ir subjektyviaisiais požymiais, dėl kurių viena veika galėjo būti teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas (atviroji vagystė), o kita, kaip administracinis nusižengimas“, – atsakymą pateikia policija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

02:13
02:24
00:57

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min