Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra
surinko duomenis apie Kauno bendrovės direktoriumi ir komercijos direktoriumi dirbančius brolius, kurie, prekiaudami automobilių detalėmis, klastotojo buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus. Įtariama, kad įmonės buhalterinėje apskaito je buvo atvaizduojami fiktyvūs automobilių detalių pardavimai vienai Rusijos įmonei.
Per kelerius metus įtariami verslininkai suklastojo sutartis ir buhalterinės apskaitos dokumentus apie neva eksportuotas į Rusiją automobilių detales daugiau kaip už 1 mln. litų.
Per kelerius metus įtariami verslininkai suklastojo sutartis ir buhalterinės apskaitos dokumentus apie neva eksportuotas į Rusiją automobilių detales daugiau kaip už 1 mln. litų. Melagingai deklaravę, kad automobilių detalės buvo išgabentos iš Lietuvos ir parduotos taikant nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą, įtariamieji nesumokėjo į valstybės biudžetą virš 220 tūkst. litų šio mokesčio.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnai tirdami galimą sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčio srityje nustatė, kad realiai Rusijos įmonė su kauniečių brolių vadovaujama bendrove jokių ūkinių sandorių bei atsiskaitymų neturėjo ir automobilių detalių iš jų nepirko. Taip pat buvo nustatyta, kad šios automobilių detalės faktiškai iš Lietuvos nebuvo išvežtos, o buvo realizuota šešėlinėje Lietuvos automobilių detalių rinkoje be jokios apskaitos ir dokumentų.
Baigta baudžiamoji byla perduota Kauno apylinkės teismui. Baudžiamasis kodeksas numato, kad už sukčiavimą Kauno verslininkams gali būti skirta maksimali laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė.
