Pareigūnų teigimu, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pavyko 60 proc. sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių – iki 92 žuvusiųjų vienam milijonui gyventojų 2010-aisiais.
Prisidedant prie Pasaulinės saugaus eismo dekados plano, norima iki 2020 metų žuvusiųjų skaičių, tenkantį milijonui gyventojų, sumažinti iki 60.
Pernai šalies keliuose žuvo apie 300 žmonių, arba beveik keturis kartus mažiau nei 1992 metais. Tačiau skaičiai, kiek gyvybių avarijos nusinešė per keturis šių metų mėnesius, vis dar kelia nerimą, sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.
„Su nerimu pranešu: šių metų pirmieji praėję keturi mėnesiai vis dėlto rodo, kad eismo įvykių skaičius mažėja, sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius mažėja, eismo įvykių, sukeltų neblaivių vairuotojų, taip pat mažėja, bet pagrindinis rodiklis, kuris apibūdina valstybės požiūrį į saugų eismą – žuvusių eismo dalyvių, preliminariais duomenimis, penkiais žmonėmis daugiau nei pernai“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė komisaras.
G.Aliksandravičius atkreipė dėmesį, kad didžiausia žuvusiųjų dalies – pėstieji: iš 82 šiemet keliuose užgesusių gyvybių pėsčiųjų buvo 36. Dauguma jų žuvo tamsiu paros metu.
„Ši eismo dalyvių grupė mažiausiai apsaugota, mažiausiai saugo save. (...) Jie nematomi tamsoje – vairuotojai kartais pastebi pėstįjį, kai jis jau būna pervažiuotas ar parmuštas“, – kalbėjo jis.
Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas sako, kad dažniausiai eismo nelaimės gyvybes nusineša tuomet, kai į jas patenka nesaugūs, netvarkingi, per 20 metų senumo automobiliai.
Ketinama imtis priemonių atnaujinti automobilių parką. Pasak R.Vaštako, svarstoma, ar tai geriau padaryti mokestinėmis priemonėmis, ar nemokestinėmis. Šiuo metu tai svarsto speciali darbo grupė dėl automobilių amžiaus ir skaičiaus reguliavimo valstybėje, kuri iki birželio turi pateikti pasiūlymus susisiekimo ministrui.
„Susiduriame ir aiškiais interesais: asociacijos, prekiaujančios naujais automobiliais, nori, kad nebūtų senų. Yra, kurios senais prekiauja – nori, kad pirktų tuos“, – kalbėjo viceministras.
Be to, siekiant mažinti žuvusiųjų skaičių, kartu su Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiomis įstaigomis ketinama intensyviau šviesti gyventojus, ypač moksleivius, apie saugų eismą, giliau analizuoti gyvybes nusinešančių avarijų priežastis, ypač vykstančių avaringuose ruožuose.
„Išgyvenamumas po autoįvykių – viena iš tų problemų, kuri mus stipriai jaudina. Su policija deriname (...) metodikas, kitus veiksmus, kad iš kiekvieno autoįvykio būtų galima gauti informaciją ir daryti prevenciją, kad jų nebūtų ar būtų ne tokie skaudūs“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis.
Pasak jo, išgyvenimo po avarijų galimybę mažina ir tai, kad greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą nevisada gali atskubėti laiku: tam esą trukdo retas gyventojų išsidėstymas, atskiros eismo juostos didžiuosiuose miestuose.
