Ikiteisminis tyrimas, kurį pradėjo karo policija, o baigė Kauno miesto apylinkės prokuratūra, truko 9 mėnesius. Tačiau žuvusiojo tėvo - garsaus tautodailininko Adolfo Teresiaus - įsitikinimu, atsakyta ne į visus klausimus.
25 metų E.Černys kaltinamas tik dėl neatsargumo netinkamai atlikęs savo pareigas. Už tai gresia teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Vadas negelbėjo
Tragedija įvyko pernai, rugsėjo 1-osios išvakarėse. Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) S.Dariaus ir S.Girėno apygardos 2-osios rinktinės štabo aptarnavimo kuopos žvalgų būrio, kuriame tarnavo D.Teresius, pratybos prasidėjo ankstų rugpjūčio 30-osios rytą. Atskiros užduotys buvo vykdomos Gaižiūnų poligone, tarp jų ir vandens kliūčių.
Vakare būrys, vadovaujamas E.Černiaus, pagal planą kėlėsi per poligono tvenkinį. Kariai plaukė grupelėmis, jas lydėjo būrio vadas. D.Teresiaus grupė buvo paskutinė. Vienas jo draugas plaukti atsisakė. Nuplaukęs apie 40 metrų panoro grįžti ir D.Teresius. Išgirdęs, ką šis ketina daryti, būrio vadas neleido grįžti į krantą. Liepė plaukti toliau. Pats žadėjo būti šalia. Tačiau D.Teresiui ėmus skęsti, jo negelbėjo. Kaip paskui prisipažino, bijodamas, jog skęstantis savanoris nenutrauktų su savimi į dugną.
Vėliau paaiškėjo, kad per pratybas nesilaikyta būtinų saugumo reikalavimų. Užduočiai įveikti pasirinkta tvenkinio vieta - maždaug 70 metrų pločio, nors pratyboms išduota virvė, kurios laikydamiesi savanoriai turėjo pasiekti kitą krantą, buvo gerokai trumpesnė. Būrys neturėjo nei gelbėjimosi valties, nei liemenių. Tiesa, per tvenkinį kariai plaukė nusimetę apie 20 kilogramų sveriančias kuprines ir nusiavę batus.
Ugniagesiai gelbėtojai ištraukė D.Teresiaus palaikus iš maždaug 4 metrų gylio. Mirties liudijime teigiama, jog devyniolikmetis nuskendo. Kokių nors sveikatos sutrikimų, galėjusių turėti įtakos nelaimei, nenustatyta.
Nuoskaudą tebejaučia
Prokurorai rėmėsi kariuomenės atliktų vidaus tyrimų rezultatais, kuriuos apibendrino kariškių Generalinė inspekcija. Pasak KASP štabo viršininko Vaidoto Malinionio, po atliktų tyrimų imtasi visų įmanomų priemonių, kad daugiau tokių įvykių nepasikartotų.
Nukentėjusiuoju pripažintas D.Teresiaus tėvas jokio civilinio ieškinio nei kariuomenei, nei E.Černiui nepareiškė. "Esu krikščionis ir nenoriu nešiotis širdyje neapykantos, be to, kai kurie žmonės jos net neverti", - sakė vakar LŽ savanorio tėvas. Vyras prisipažino, kad iki šiol jaučia didelę nuoskaudą dėl to, kaip su jų šeima kariškiai elgėsi pirmomis dienomis po nelaimės: ne tik neleido pamatyti sūnaus kūno, bet ir nuslėpė tikrąsias tragedijos aplinkybes. Apie jas artimieji sužinojo tik naršydami po internetą.
D.Teresius buvo pašarvotas Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Į paskutinę kelionę jis palydėtas su savanorio uniforma. Po mirties KASP vadovybė "už asmeninį pasiaukojimą atliekant tarnybines pareigas ekstremaliomis sąlygomis" apdovanojo karį medaliu "Už pasižymėjimą". Atiduoti pagarbos į Teresių namus Garliavoje (Kauno r.) atvyko net pats Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus.
Liko darbai
"Pats įteigiau sūnui, kad kiekvieno Lietuvos vyro pareiga būti pasirengusiam, jeigu prireiks, ginti Tėvynę", - kalbėjo A.Teresius. Žuvus sūnui tėvai gavo jo 10 metų atlyginimų dydžio kompensaciją.
"Dovydui, kuris drožinėjo nuo 4 metų, visi pranašavo, kad pranoks mane", - pasakojo A.Teresius. Tautodailininko medžio drožiniai žinomi toli už Lietuvos ribų. Guodžia tik tai, kad taip anksti žuvusio sūnaus darbų spėjo įsigyti Lietuvos nacionalinis muziejus. Tėvo svajonė - išleisti Dovydo atminimui skirtą jo darbų albumą. O kol kas A.Teresius su skausmu širdyje drožia suklupusį angelą, kuris turėtų papuošti sūnaus kapą.
Po nelaimės būrio vadas E.Černys nebuvo nušalintas nuo pareigų. Tačiau, žuvusiojo tėvo duomenimis, tarnybą paliko Dovydo draugas, atsisakęs tą vakarą plaukti per tvenkinį. Pasak A.Teresiaus, sūnus su draugu pradėjo galvoti apie atsisveikinimą su tarnyba dar prieš tragediją. Dovydas buvo užsiminęs tėvui, kad jam nepriimtinas būrio vado elgesys su pavaldiniais.
