Gamtininkas vardija žolės deginimo žalą: sunaikinami drugeliai, boružės, kiti vabzdžiai, bestuburiai dirvodarininkai, be to, žūsta kiškučiai, ančiukai, liepsnos pasiekia ir miškus, o naudos iš to jokios, nors tarp neišprususių žmonių dar sklando mitai apie neva patręšiamą žemę.
Padega žolę – supleška namai ir žmonės
Kasmet Lietuvoje atėjus pavasariui kyla šimtai gaisrų, nes nelabai suvokiantys ką daro žmonės pradeda deginti pernykštę žolę. Toks kvailas elgesys kartais baigiasi tragedijomis.
Klevenų kaime kilęs gaisras gyvybių nenusinešė, vienai senolei prireikė medikų pagalbos, tačiau sudegė 3 pastatai, ugnis sunaikino kelis automobilius ir 50 arų žolės. Ugniagesių dėka nesupleškėjo už dvidešimties metrų esantis gyvenamasis namas.
Pernai vasarą Varėnos rajone degindama žolę žuvo senolė, 2014 m. dėl tos pačios priežasties sužaloti 2 žmonės, dar metais anksčiau 1 žmogus žuvo, o 6 buvo traumuoti.
Šiemet beprasmiškus pievų gaisrus ugniagesiai gesino jau 260 kartų, vien antradienį buvo 50 tokių atvejų.
„Rytų, Pietryčių Lietuva nuo tų gaisrų kenčia daugybę metų. Jei Suvalkijoje šiandien paklaustumėte, ar dega žolė, žmonės klausimo net nesuprastų, kodėl ji turi degti? Žmonės niekada ten to nedarė ir kaime suprasdavo, kad tai labai negražu, – sako S.Paltanavičius. – Jei kieno vaikai, neduok Dieve, padegtų žolę, kaimynai gal ir ne visai atvirai, bet pasakytų: na, tu ir vaikus auklėji. Toks yra labai neigiamas požiūris.“
Beprasmiškas gamtos naikinimas
Nuolat apie žolės padeginėjimo žalą kalbantis S.Paltanavičius pats sunkiai gali atsakyti į klausimą, kodėl žmonės taip elgiasi.
„Dažniausiai taip žmonės slepia savo neūkiškumo pėdsakus. Jei žolė pernai būtų šienauta ir ganyta, jos net nerastum, kur deginti“, – svarstydamas apie žolės deginimą sakė gamtininkas.
Anot jo, paplitęs mitas pasiteisinimui – taip patręšiamos pievos, tačiau tiesa ta, kad efektas visiškai priešingas.
„Nudega visi paviršiuje esančių augalų daigai, ūgliai. Sudega visos rudenį paviršiuje išbarstytos žolės. Ta žolė, tegu bus nešienauta, ji dabar atrodo didelė ir geltona, vasarą čia žaliuos nauja žolė, senoji sukris, supus ir bus pati puikiausia trąša.
Dabar gamtoje jau atvesti pilkųjų kiškių jaunikliai, visi kiškiukai žus. Didžiųjų ančių pirmieji lizdai, kiaušiniai, visi irgi žus. Galima vardyti ir vardyti. Boružės, drugeliai – visa tai žus. Neįsivaizduoju argumento, galinčio pateisinti tokį veiksmą.
Kitas didelis pavojus – toje pačioje pievoje iki 10 cm dirvos sluoksnyje, kiekviename kvadratiniame metre yra dešimtys tūkstančių mažučių bestuburių gyvūnų dirvodarininkų. Jie yra skaidytojai, patys maitinasi, palieka jau perdirbtas mineralines medžiagas, jos ir yra trąšumo garantas“, – sako S.Paltanavičius.
Visi žmonių pasiaiškinimai, anot gamtininko, tik žmonių būdas pateisinti savo ydas ir blogybes, tačiau nei su švara, nei su grožiu, nei su dirvos tręšimu žolės deginimas nieko bendro neturi, tai tik išgalvoti mitai.
„Niekai dėl pievos derlingumo padidinimo, tai visiškas mitas. Tačiau būna metų, kai sudega iki 10-ies sodybų, kasmet tuose gaisruose žūsta keletas žmonių. Tai liečia ir mus pačius.
O gamtai tai sunkiai paskaičiuojamas nusikaltimas, didžiulis nusikaltimas ir net ne moralinis, o materialus. Ūkininkas to niekada nedaro, jo pievos būna nušienautos ir nuganytos. Tai dažniausiai žmonių, nieko nedarančių savo žemėje, darbas“, – sako S.Paltanavičius.
Ugniagesiai primena, kad už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skiriama nuo 50 iki 300 eurų bauda, o įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Dar didesnės baudos gresia už durpynų ir durpingų pievų deginimą. Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų.
„Pastebėjus savo žemėje gaisrą ir nesiimant priešgaisrinės apsaugos priemonių – nepranešant ugniagesiams ar nebandant užgesinti patiems, žemės savininkai gali būti nubausti nuo 50 iki 300 eurų bauda“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiasis specialistas Aurimas Gudžiauskas.
