Kaip rašoma Šiaulių apskrities VPK pranešime, praeivė užpuolikus pabaidė ir šie atsitraukė, nebaigę savo nusikalstamos veikos, o išgelbėtas skriaudžiamasis spruko į namus. Tuo metu įvykio liudininkais buvę ketvirtaklasiai uždusę atbėgo į čia pat esančią Gegužių progimnaziją ir savo mokytojai Astai Labanauskienei išpoškino, kad ką tik buvo pasikėsinta apiplėšti jų klasioką.
Pradinukai pranešti šią žinia mokytojai skubėjo ne šiaip sau. Jie buvo įsidėmėję prieš keletą dienų mokytojos jiems akcentuotus patarimus. O patarimais savo mažylius auklėtinius ir jų tėvelius Asta Labanauskienė apibėrė irgi ne šiaip sau. Mokykloje sklandė informacija, kad buvo iš vieno, po to iš kito jų mokyklos mokinuko atimti mobilieji telefonai ir kad tai padadarė už pradinukus didesni vaikai, kurių vienas nešioja kuprinę, kurios raudoname fone puikuojasi ženklas „Puma“.
Mokytoja, rūpindamasi savo auklėtinių saugumu, tiesiog prisaikdino juos po pamokų namo eiti grupelėmis, ne po vieną, labai atidžiai stebėti aplinką, o jei kas nors užpuls, tuoj pat apie tai pranešti jai. Auklėtoja aiškino, kaip svarbu tokią žinią pranešti nedelsiant, nes tik tada ji galėsianti vaikučiams pagelbėti, toks pranešimas po keleto valandų ar kitą dieną bus nebeefektingas, nes užpuolikai bus pabėgę su visu grobiu.
Asta Labanauskienė, klausydamasi ketvirtokiukų jaudulingo pasakojimo, dirstelėjo pro langą ir jos žvilgsnis užsikabino už dviejų šalia mokyklos ant leduko slydinėjančių paauglių. Ant vieno jų kuprinės raudoname fone buvo įkomponuotas „Pumos“ prekinis ženklas. Nedelsdama mokytoja puolė pro mokyklos duris. Artėdama prie jaunuolių, ji išgirdo, kaip praeinančių vaikų paaugliai klausinėjo, kiek valandų ir ar jie turi telefoną. Mokytoja žinojo, kad tokie klausimai buvo užduoti visiems telefonų netekusiems jos mokyklos mokinukams. Ji tvirtai sugriebė vienam jaunuolių už kuprinės ir pareikalavo su ja eiti į mokyklą, nes įtarianti jį pasikėsinus apiplėšti jos auklėtinį.
Paauglys muistėsi ir eiti su mokytoja niekur nesiruošė. Pajutusi, kad viena ji įtariamojo nebesulaikys, kad jis gali išspūsti iš jos rankų, šūktelėjo vaizdą stebintiems vaikams, kad pakviestų į pagalbą kitus mokytojus. Ir tik pamatęs ateinantį fizinio lavinimo mokytoją, paauglys pakluso ir su mokytoja nuėjo į progimnazijos patalpas. Jo bendrininkas iš pradžių dėjo į kojas, paskui apsigalvojo ir prisijungė prie draugo.
Mokytoja paskambino auklėtinio, kurį buvo kėsintasi apiplėšti, močiutei ir paprašė ateiti į mokyklą. Ketvirtaklasis užpuolikus iš karto atpažino. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vienam jų – 13 metų, o kitam – 14, vienas jų iš Dainų, kitas – iš Medelyno mikrorajonuose esančių mokymo įstaigų. Dėl jų padarytų vagysčių ir plėšimų yra pradėti net keli ikiteisminiai tyrimai.
Šiaulių apskrities policijos pareigūnai labai vertina tokį pedagogės Astos Labanauskienės poelgį ir dėkingi jai už aktyvią poziciją kovoje su nusikalstamumo apraiškomis mieste. Tik bendromis jėgomis galime pasiekti, kad kiekvienas blogas darbas sulauktų bausmės. Toks auklėtojos poelgis buvo gyva pilietiškumo pamoka vaikams.
Gruodžio 14 d. Šiaulių miesto policijos viršininkas Rimvydas Šlekys apsilankė Gegužių progimnazijoje ir kaip padėką už iniciatyvumą, sumanumą ir pagalbą mokytojai Astai Labanauskienei įteikė neatsiejamą Kalėdų simbolį - angelo skulptūrėlę. Juk angelas siejamas su gerumu, globa, rūpesčiu. Būtent, visuma šių ypatybių, kurių ji nestokoja savo auklėtiniams, ir paskatino mokytoją tokiam pilietiškam poelgiui.
Deja, pasirodo, ne visi šiauliečiai yra tokie pilietiški kaip mokytoja. Tyrimo metu nustatyta, kad atimtus iš silpnesnių už save vaikų mobiliuosius telefonus paaugliai įkeisdavo lombarde. Kadangi abu beniukai yra nepilnamečiai, tad sudaryti sandėrio su lombardu būtų negalėję, jei ne geradėjai pilnamečiai. Pasirodo, tereikia vos pilnametystės slenkstį perkopusio jaunuolio paprašyti, kad šis nepilnamečio turimą mobilaus ryšio telefoną įkeistų lombarde, ir jokių problemų nelieka. Geradėjas telefoną priduoda į lombardą, berniukams atiduoda gautus pinigėlius, o 10 litų pasilieka sau už paslaugą. Iš pažiūros - lyg ir nekalta paslauga. Deja, iš tikrųjų – tai nusikaltimas, nes Baudžiamasis kodeksas už nusikalstamu būdu gauto turto realizavimą numato baudžiamąją atsakomybę – baudą arbą laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Taigi padėdami nepilnamečiams nusikaltėliams parduoti nusikaltimų metu įgytą turtą, tampate pats nusikaltėliu.
Pilietiškumo pasigendama ir iš lombardų darbuotojų. Kiekvieną kartą su „geruoju“ dėdule į lombardą užsuka ir nepilnametis, kurio telefonas ar koks nors kitas vogtas daiktas yra užstatomas. Abu jie patenka į lombarde įrengtų vaizdo kamerų stebėjimo lauką, tačiau kai teisėsaugininkai paprašo taip reikalingų tyrimui vaizdo įrašų, sulaukia atsakymo, kad tąkart kamera neveikė, nes buvo sugedusi, ar įrašai pas juos tiek ilgai nesaugomi… Beje, pačių darbuotojų atmintis irgi ima šlubuoti ir jie su teisėsauga nenori bendradarbiauti. Tokia lombardų darbuotojų pozicija toleruoja ir net skatina nusikalstamumą.
Jei pastaruoju metu iš jūsų vaikų buvo atimtas mobilusis telefonas ir tai padaryti galėjo 13 bei 14 metų beniukai, kreipkitės į Šiaulių miesto policjos komisariato tyrėją, atliekančią ikiteisminį tyrimą dėl šių paauglių nusikalstamų veikų, paskambindami jai telefonu 397 826. Ir dar. Atkreipkite savo vaikų dėmesį į vieną svarbų momentą - kai nepažįstami žmonės, ypač paaugliai, paprašo pasakyti, kiek yra valandų, neverta uoliai vykdyti šio prašymo, nes, prieš atsakydami į klausimą, vaikai turėtų išsitraukti mobilųjį telefoną ir žvilgtelėti į jį. O nepažįstamajam tada labai lengva tą telefoną pagrobti.
