Šiemet jau kilo 20 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, ir 7 gaisrai, pasiglemžę 3, 4 ir 5 žmonių gyvybes.
Miestuose žuvo 72 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 112. 19 gyventojų žuvo Vilniuje, 15 – Kaune, 10 – Šalčininkų rajone, 9 – Vilniaus rajone, po 8 – Kėdainių, Jurbarko ir Telšių rajonuose, po 6 – Klaipėdos, Biržų ir Rokiškio rajonuose.
65 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 60 – neatsargus elgesys su ugnimi, 11 žmonių žuvo dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 9 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, o dar 30 gyventojų žuvimo priežastys tikslinamos.
Šiemet gaisruose žuvusių žmonių skaičius padidėjo 15,7 proc., o traumas patyrusių gyventojų – 14,6 proc. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir prašo gyventojų su ugnimi elgtis labai atsargiai: nepalikti be priežiūros besikūrenančios krosnies, įjungtų į elektros tinklą elektrinių šildymo prietaisų, nerūkyti lovoje, nepalikti vienų mažamečių vaikų.
Iki lapkričio mėnesio daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 4 tūkst. 285, arba 39,4 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 5,8 tūkstančio hektarų. Tačiau palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia sumažėjo beveik 40 proc. 1 tūkst. 753 gaisrai (arba 16 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, juose žuvo 149 žmonės. Be to, 993 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio pastatai (9 proc.), 1 tūkst. 45 kartus degė transporto priemonės (9,6 proc.), 81 gaisras kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,74 proc.). Miestuose užgesinta 5 tūkst. 730 gaisrų, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 5 tūkst. 149.
Ugnis sunaikino 413 pastatų, 290 transporto priemonių, 3 tūkst. 549 tonas pašarų, 12 tūkst. 305 kv. m gyvenamojo ploto ir 16 tūkst. 589 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 200 (pernai – 122) gyventojų (iš jų 25 vaikus), 1 tūkst. 114 pastatų, 149 transporto priemones, 567 gyvūnus.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (52 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (10,8 proc.), žolės, ražienų deginimas (7,8 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,4 proc.), neatsargus rūkymas (4,1 proc.). Nors gaisrai, kilę dėl žaibo iškrovos, sudaro tik 1,3 proc. visų gaisrų, šiemet jų kilo 142 (pernai per tą patį laikotarpį – 58). Be to, įregistruota 518 padegimų (4,8 proc.), o 426 gaisrų (3,9 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 5 tūkst. 991 kitą gelbėjimo darbą. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo beveik 40 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo pavasarį išaugęs gelbėjimo darbų skaičius potvynių užlietose teritorijose, vasaros karščius lydėjusios vėtros, škvalas ir liūtys.
2 tūkst. 698 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1 tūkst. 313 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 692 kartus atliko gelbėjimo darbus ant ledo ir vandenyje, kurių metu išgelbėjo 163 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 89), bei ištraukė 217 skenduolių, kai pernai per visus metus – 165.
Be to, 483 kartus ugniagesiai gelbėtojai vyko padėti į autoavarijas patekusiems žmonėms ir, panaudodami specialią gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 144 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 60 žuvusių žmonių.
Ugniagesiai taip pat likvidavo 338 cheminius incidentus, 76 kartus rinko gyvsidabrį, 262 kartus budėjo sprogmenų nukenksminimo metu, 57 kartus darbavosi dideliame aukštyje ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 446 gyventojus, iš jų 61 vaiką.
