Nuo gruodžio 15 d. iki gruodžio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Šalčininkų rajono policijos komisariate dėl smurto artimoje aplinkoje yra pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai. Septyniais atvejais teismas išnagrinėjęs bylas, priėmė sprendimus – įpareigojimus gyventi smurtautojui skyrium nuo nukentėjusiojo.
Gruodžio 15 d. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (Žin., 2011-06-14, Nr. 72-3475). Supažindiname gyventojus su šio įstatymo taikymo naujovėmis ir kai kuriomis sąvokomis. Šio įstatymo paskirtis yra „ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą“.
Įstatyme artima aplinka apibrėžiama, jog tai „aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį“, smurtas, tai „veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą“.
Nauja yra tai, kad gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą ir pradeda ikiteisminį tyrimą. Smurtą patyręs asmuo skundo teikti neprivalo. Anksčiau smurtą patyręs asmuo pats turėjo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarką, šio įstatymo reikalavimu tai daro policija.
Policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, nedelsdamas imasi priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį, t.y. smurtautojai yra sulaikomi ir uždaromi į areštinę iki 48 valandų.
Taip pat policijos pareigūnai informuoja smurtą patyrusį asmenį apie galimybes gauti pagalbą ir su jo žinia praneša apie įvykį specializuotos pagalbos centrui. Šis centras, gavęs pranešimą iš policijos pareigūnų, susisiekia su smurtą patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą kompleksinę pagalbą. Įstatymo 5 str. yra numatytos dvi smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės, tai: įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens.
Šios priemonės taikomos, jeigu teisėjas išnagrinėjęs bylą, bet ne vėliau kaip per 48 valandas, neskiria LR baudžiamojo proceso kodekse nustatytų kardomųjų priemonių (suėmimo ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo). Jeigu taikomas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurtautojo išsikėlimą.
Policijos pareigūnai apie teismo priimtą sprendimą praneša specializuotos pagalbos centrui. Svarbu ir tai, kad taikant įstatymo 12 str. smurtautojas bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, be to smurtautojas, padaręs žalą žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat padaręs neturtinę žalą, privalo ją atlyginti smurtą patyrusiam asmeniui.
Siekiant išvengti melagingų pranešimų, įstatymo 13 str. yra numatyta atsakomybė už melagingą pranešimą, „Asmuo, melagingai pranešęs apie smurtą artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavęs smurtą patyrusio asmens teisėmis, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“, pažymima Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato atstovų antradienį paviešintame pranešime.
