Pirminiais duomenimis, keltas, gabenęs ir keleivių, ir vilkikų su kroviniais, galėjo užsidegti dėl nesutvarkytos vieno refrižeratorių įrangos, rašoma dienraštyje „Lietuvos rytas“. Tačiau galutinių išvadų teks gerokai palūkėti.
Tuo tarpu šalies vežėjai jau įvardijo patirtus nuostolius. Anot Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, kelte sudegė 79 vilkikai ir 144 puspriekabės bei šaldytuvai. Apie 80 proc. šios technikos priklausė Lietuvos įmonėms. Manoma, kad vežėjai neteko technikos, kurios vertė apie 50 mln. litų.
Bene daugiausia nuostolių patyrusios transporto įmonės savininkas Antanas Gricius teigė praradęs kone dešimtadalį visos technikos – sudegė 10 vilkikų ir 20 šaldytuvų.
„Lietuvos draudimas“ pirmadienį iki 14 valandos jau buvo gavęs 12 pranešimų dėl gaisro kelte. Išmokoms rezervuota 1,1 mln. litų. Bendrovė „PZU Lietuva“ gavo 9 pranešimus – išmokos gali siekti 0,9 mln. litų. „Ergo Lietuva” sužinojo apie 8 atvejus, rezervuota pusė milijono litų.
Vežėjai pripažįsta, kad atgauti pinigus už sudegusius vilkikus nebus sudėtinga, tačiau kas atsakys už krovinius, dar neaišku. Paprastai kone visi kroviniai draudžiami vadinamuoju CMR draudimu pagal tarptautinę konvenciją, kurią yra ratifikavusi ir Lietuva. Tačiau įdomiausia, kad šios konvencijos nuostatos galioja tik gabenant krovinius sausumos transportu. Be to, numatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą ar sugadinimą, jei tai įvyko dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių.
Vis dėlto daugiausia nerimo kelia įtarimai, kad „Lisco Gloria“ galėjo užsidegti dėl nesutvarkyto refrižeratoriaus. Tuomet jo savininkui grėstų toks ieškinys, kokį jis vargu ar pajėgtų išmokėti per visą gyvenimą.
Nuostolių patyrę sudegusio kelto „Lisco Gloria“ keleiviai iki šiol taip pat nežino, kaip ir kada jiems bus kompensuojama patirta žala.
Į Lietuvą grįžusiems keleiviams kompanija „DFDS Lisco“ dalijo turto žalos pranešimo formas, tačiau taip ir nepaaiškino, kaip jas užpildyti. Pasak „DFDS Lisco“ atstovo V.Klumbio, pirmąją darbo dieną po nelaimės visi kompanijos teisininkai apkrauti darbu, be paliovos plaukia nukentėjusių vežėjų bendrovių klausimai, todėl keleiviams aiškinti kompensavimo tvarką jie neturį kada.
V.Klumbys tik žadėjo į interneto svetainę įdėti nukentėjusiems keleiviams skirtą turto žalos registravimo formą.
