Kaip informuoja Panevėžio apygardos prokuratūra, taip pat pateiktas kaltinimas ir juridiniam asmeniui – vienai Visagine registruotai uždarajai akcinei bendrovei, kuri vengė didelės vertės turtinės prievolės valstybei – 57 tūkstančių 203 litų pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Šioje byloje yra pareikštas 156 tūkstančių 113 litų Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys.
Prokurorų teigimu, šioje byloje buvo atskleistos nusikalstamos veikos, kaip vadovas pasinaudojo tuo, kad turėjo teisę disponuoti jo žinioje buvusiomis bendrovės piniginėmis lėšomis, suklastojo dokumentus ir apgaule pasisavino svetimas lėšas.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, direktorius ir kasininkas V.M., siekdamas asmeninės naudos ir klastodamas dokumentus, neteisėtai įgijo ir pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės bendrovės turtą – 471 tūkstantį litų.
Prieš dvejus metus vadovas, suklastojęs sostinėje esančios vienos ir savo bendrovės kasos pajamų ir išlaidų orderius, įrašė į dokumentus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jam iš Visagino bendrovės kasos skolos apmokėjimui išduotas 471 tūkstantis litų. Po to įrašė, kad tuos pinigus sumokėjo sostinės vienos bendrovės kasininkui kaip pinigų grąžinimą pagal rangos sutartį už statybų objektą. Savo bendrovės dokumentuose vadovas užfiksavo, kad tuos pinigus sostinės bendrovės kasininkas išmokėjo kaip įsiskolinimo grąžinimą už statybų objektą vilniečiui akcininkui.
V.M., toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, suklastotus apskaitos dokumentus pateikė pasirašyti tos pačios Vilniaus bendrovės direktoriui ir akcininkui.
Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Utenos apskrities skyriaus tyrėjai, jį kontroliavo iš uteniškių kolegų perėmę Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorai.
Įstatymas už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų, už pasisavintą didelės vertės svetimą turtą – iki dešimties metų.
