Kaip informuoja nacionalinė teismų administracija, įvertinusi teisėjų drausminės atsakomybės poveikio priemonėms parinkti reikšmingų aplinkybių visumą, TGT apsiribojo tik drausmės bylos svarstymu. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo byloje skelbdamas sprendimą, TGT konstatavo: „Darytina išvada, kad teisėjų drausminės atsakomybės tikslai R. Grigo drausmės byloje jau pasiekti, todėl drausminė nuobauda neskirtina“.
Drausmės bylą Teisėjų etikos ir drausmės komisija šiam teisėjui iškėlė, po to, kai į ją kreipėsi Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkas. Tiek jis, tiek ir TEDK bylos su apeliaciniu skundu neišsiuntusio teisėjo elgesį vertino kaip Teisėjų etikos kodekse įtvirtinto pareigingumo principo reikalavimo pažeidimą. Drausmės bylos iškėlimą taip pat lėmė anksčiau teisėjo veiklos patikrinimų metu nustatyti terminų pažeidimai ir jų kartojimasis.
Išnagrinėjęs drausmės bylą TGT konstatavo, kad R.Grigas nesilaikė tam tikrų Teisėjų etikos kodekso punktų reikalavimų ir savo pareigas atliko aplaidžiai bei taip pažemino teisėjo vardą bei pakenkė teismų autoritetui, kita vertus, TGT pripažįsta, kad pavėluotam baudžiamosios bylos išsiuntimui įtakos turėjo didelis teisėjo darbo krūvis bei atsiliepimo nuteistojo inicijuotoje civilinėje byloje rengimas.
Spręsdamas dėl teisėjų drausminės atsakomybės poveikio priemonių parinkimo, TGT atsižvelgė į padaryto nusižengimo sunkumą ir jo padarymo aplinkybes, į tai, kad teisėjas pripažino padarytą pažeidimą, savikritiškai vertino savo veiksmus, gailėjosi dėl to, kas padaryta, ir anksčiau drausmine tvarka nebuvo baustas.
