L.U., G.K., R.P., R.S., A.G., J.K., I.K., O.D., S.V., N.Š., A.K., E.M., V.K. buvo kaltinami, kad 2003 m. kovo 16 dieną Panevėžyje veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę tarpusavyje ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį G.P. ir suvaržė jo laisvę. Panevėžietis buvo sumuštas, surištas, įkeltas į mikroautobusą ir išvežtas nežinoma kryptimi.
Ekspertai nustatė, kad nukentėjusiajam buvo suduota daugiau kaip 60 smūgių rankomis ir kojomis. Vėliau mirusio G.P. kūnas buvo rastas Panevėžio rajone, tačiau jo mirties aplinkybės nebuvo išaiškintos.
Byla dėl laisvės suvaržymo Panevėžio miesto apylinkės teisme pradėta nagrinėti 2005 metų lapkričio mėnesį, teismo nutartis nutraukti bylą dėl senaties buvo skundžiama apeliacine ir kasacine tvarka. Byla nukeliavo iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir 2009 metais grąžinta į Panevėžio miesto apylinkės teismą. Prie bylos, kurioje L.U., G.K., R.P., R.S., A.G., J.K., I.K., O.D., S.V., N.Š. kaltinami dėl neteisėto laisvės atėmimo, buvo prijungta kita byla su dar trimis kaltinamaisiais – A.K., E.M., V.K.
Bylos nagrinėjimą sunkino kaltinamųjų skundai dėl kardomųjų priemonių taikymo, didelis proceso dalyvių skaičius ir sudėtingas kaltinamųjų bei jų gynėjų dalyvavimo teismo posėdžiuose užtikrinimas.
Vakar, rugpjūčio 9 dieną, Panevėžio miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį. Išanalizavęs įrodymus, teismas nusprendė 40 metų L.U., 39 metų R.P., 33 metų R.S., 44 metų E.M., 39 metų G.K. pripažinti kaltais dėl šio nusikaltimo.
Spręsdamas, kokias kaltinamiesiems skirti bausmes, teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas padarytas gana seniai, daugiau nei prieš 9 metus, ikiteisminis tyrimas bei teisminis nagrinėjimas ne dėl pareigūnų ar teismo kaltės vyko ilgai, įtariamiesiems ir kaltinamiesiems ilgai buvo taikytos įvairios kardomosios priemonės, tarp jų ir suėmimai įvairiam laikotarpiui.
L.U., R.P., R.S., E.M., G.K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų visų atsakomybę sunkina tai, kad apysunkį nusikaltimą jie suplanavo ir padarė veikdami kaip bendrininkų grupė.
Teismas atsižvelgė į tai, kad L.U. buvo nusikaltimo organizatorius ir aktyvus vykdytojas, taip pat įvertino tą aplinkybę, kad kaltinamasis iki nusikaltimo padarymo ir po jo nebuvo teistas. R.P. prieš nusikaltimo padarymą neteistas, tačiau vėliau nusikalto ir buvo nubaustas laisvės apribojimo bausme ir bauda. R.S. iki šio nusikaltimo nebuvo teistas, tačiau vėliau baudžiamojoje byloje buvo nubaustas bauda. Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamųjų G.K. ir E.M. teistumas išnykęs.
Įvertinęs visas aplinkybes, teismas kaltinamajam L.U. skyrė bausmę – laisvės atėmimą trejų metų šešių mėnesių terminui, bausmę atliekant pataisos namuose. R.P. skirta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose. R.S. nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. E.M. teismas skyrė vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. G.K. skirta bausmė – 68 parų areštas.
Teismas nusprendė 38 metų J.K, 34 metų A.K. ir 29 metų V.K. išteisinti kaip neįrodžius, kad šie kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Baudžiamąją bylą prieš 34 metų A.G., 31 metų I.K., 42 metų O.D., 42 metų S.V., 37 metų N.Š. teismas nusprendė nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai. Teismas įvertino tą faktą, kad šie kaltinamieji vėliau nesislapstė, nebuvo teisti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plenarinės sesijos metu baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9-2012 2012-05-08 priėmė nutartį, kurioje pažymėjo, kad nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. Jeigu teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą, kartu asmenį pripažintų kaltu nusikalstamos veikos padarymu, tai reikštų nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje, pažeidimą.
Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ne tik nacionaliniuose teisės aktuose, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.
