Šiaulių apygardos teismas pernai birželio 30 dieną panaikino nuosprendį kaltu Tytuvėnų gaisro byloje pripažintam P.Jurkaičiui ir baudžiamąją bylą grąžino prokuratūrai.
Dėl didelius nuostolius padariusio gaisro pareigūnai vykdė kelis ikiteisminius tyrimus, spręstas klausimas ne tik dėl P.Jurkaičio, bet ir dėl kitų asmenų atsakomybės.
Tačiau Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad dviejų bylų tyrimas ir tai, kad tos bylos nėra sujungtos, nėra pagrindas konstatuoti, jog kaltinamasis aktas neatitinka reikalavimų ir nėra savaiminis pagrindas grąžinti bylą prokurorui.
Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl bylos grąžinimo prokurorui Aukščiausiojo Teismo sprendimu panaikinta ir P.Jurkaičio byla vėl bus nagrinėja Šiaulių apygardos teisme.
Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija buvo panaikinusi 2015 metų gruodžio 22 dienos Kelmės apylinkės teismo nuosprendį ir bylą perdavusi prokurorui pašalinti kaltinamojo akto trūkumus. Prokuroras buvo įpareigotas tai padaryti per tris mėnesius.
Teismas teigė, kad tokį sprendimą priėmė apklausęs papildomus liudytojus ir gaisro priežastis tyrusį ekspertą. Jis nurodė, kad gaisrą lėmė kompleksas priežasčių. Be to, dėl to paties gaisro atliekamas ikiteisminis tyrimas ir įtarimai pateikti dar trims asmenims.
„Logiška, kad siekiant išsiaškinti gaisro kilimo aplinkybes, nustatyti kaltus asmenis, tikslinga P.Jurkaičio atsakomybės klausimą spręsti vienoje byloje“, – tada paskelbė Šiaulių teismas.
Kelmės rajono apylinkės teismas P.Jurkaičiui buvo skyręs vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant pusantrų metų.
P.Jurkaitis kaltintas tarnybos pareigų neatlikimu ir didelės kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimu bei sugadinimu. Jis savo kaltės nepripažino.
Tąkart apkaltinamąjį nuosprendį teismas priėmė nustatęs, kad P.Jurkaitis padarė itin šiurkščių pažeidimų – kai suveikė gaisro signalizacija, ją atjungė, perkrovė, nepatikrino, kodėl ji suveikė, ir išėjo. Be to, nustatyta, kad pastatas kūrentas netinkamomis malkomis. Teismas nusprendė, kad byloje esantys apie 3 mln. eurų siekiantys ieškiniai turi būti nagrinėjami civiline tvarka.
Kultūros paveldo departamentas yra pareiškęs apie 2,5 mln. eurų civilinį ieškinį, draudimo kompanija „Gjensidige“ pareiškė daugiau nei pusės milijono eurų ieškinį, draudimo bendrovė PZU – 216 tūkst. eurų ieškinį.
Kelmės teismas bylą pradėjo nagrinėti 2013 metų lapkritį, kurį laiką posėdžiai nevyko, nes proceso šalys nesutarė, kas turėtų sėsti į teisiamųjų suolą ir atsakyti už padarytus milijoninius nuostolius. Kaltinamasis ir draudimo bendrovės prašė, kad byla būtų grąžinta ikiteisminiam tyrimui. Jie reiškė nepasitenkinimą, kad byla buvo nutraukta dar keturių asmenų atžvilgiu, o kaltinamuoju liko vienintelis P.Jurkaitis.
P.Jurkaičio advokatas yra sakęs, kad jo ginamasis nėra atsakingas už nelaimę, nes jos metu atostogavo, išvakarėse jis lankėsi pas kleboną, išgirdo suveikusią signalizaciją, tačiau pamanė, kad ji suveikė melagingai, perkrovė ir išvyko. Gaisras kilo ankstų rytą.
2012 metais per gaisrą buvo sugadinti vienuolyno ir Tytuvėnų Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčios pastatai, sunaikinti bei sugadinti Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ir prokurorai nustatė, kad netinkamai eksploatuotas pastato palėpėje įrengtas kieto kuro katilų dūmtraukis, kuriam įkaitus užsidegė medinės stogo konstrukcijos.
Pasak tyrimui vadovavusios prokurorės Deimantės Banaitienės, po gaisro tirtos įvairios versijos, tarp kurių ir galima bažnytinių vertybių vagystė, tačiau gautos ekspertų išvados šią versiją visiškai paneigė.
