Pasak ugniagesių, miestuose užgesintas 6 tūkst. 381 gaisras, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 6 tūkst. 640. Gaisruose žuvo 136 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 174), iš jų 2 vaikai (7), o 109 gyventojai (156) buvo traumuoti. Miestuose žuvo 45 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 91.
11 gyventojų žuvo Kaune, 10 – Vilniaus rajone, po 6 – Klaipėdos ir Vilniaus miestuose bei Rokiškio ir Ukmergės rajonuose, po 5 – Alytaus, Kauno ir Švenčionių rajonuose. 46 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 38 – neatsargus elgesys su ugnimi, 9 žmonės žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros prietaisus, 8 – dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Dar 30 gyventojų žuvimo priežastys tiriamos.
Šiemet jau kilo 12 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus ir 2 gaisrai, pasiglemžę po 3 gyvybes.
Atsižvelgiant į šiemet išaugusį gaisrų skaičių miesteliuose ir kaimo vietovėse ir į tai, jog čia jau žuvo dvigubai daugiau žmonių negu miestuose, ugniagesiai su nerimu laukia netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kol dar geras oras, prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti savo būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų signalizatorius.
Iki rugsėjo mėnesio daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 6 tūkst. 825, arba 52 proc. visų gaisrų, išdeginusių beveik 13 tūkstančių hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia išaugo 37 proc. 1 tūkst. 457 gaisrai (arba 11,2 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, 916 kartų degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7 proc.), 915 kartų – transporto priemonės (7 proc.), 74 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,6 proc.).
Ugnis sunaikino 454 pastatus, 299 transporto priemones, 5 tūkst. 176 tonas pašarų, 8 tūkst. 689 kv. m gyvenamojo ploto ir 12 tūkst. 71 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 104 žmonių gyvybes, 1 tūkst. 231 pastatą, 144 transporto priemones, 185 gyvūnus.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (56,8 proc.), žolės, ražienų deginimas (11,7 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,4 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (4 proc.), neatsargus rūkymas (3,5 proc.). Be to, šiemet užregistruoti 445 padegimai (3,4 proc.), 205 gaisrai (1,6 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 970 gaisrų (7,5 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo ugniagesiams teko atlikti ir 3 tūkst. 451 kitą gelbėjimo darbą. 1 tūkst. 168 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 818 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 383 kartus gelbėjo žmones transporto avarijose bei, panaudoję specialią įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 110 nukentėjusiųjų bei ištraukė 70 žuvusių žmonių. 321 kartą ugniagesiams gelbėtojams teko darbuotis vandenyje, kur jie išgelbėjo 87 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 24) bei ištraukė 122 skenduolius (142).
Be to, ugniagesiams teko likviduoti 409 cheminius incidentus, 73 kartus surinkti gyvsidabrį, 221 kartą budėti sprogmenų nukenksminimo metu, 21 kartą darbuotis dideliame aukštyje ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 293 gyventojus, iš jų 32 vaikus.
