Lietuvei buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad ji per socialinį tinklą „Facebook“ apgaule ir pasinaudojusi nukentėjusiosios pažeidžiamumu, ją verbavo, gabeno ir perdavė Anglijoje gyvenančiam pakistaniečiui, kad nukentėjusioji su juo sudarytų fiktyvią santuoką ir šis asmuo gautų leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Kaltinamoji savo kaltės nepripažino, teigė, kad nukentėjusiosios nepažįsta, ją matė vieną kartą ir fiktyviai santuokai jos neverbavo, bilietų į Angliją nukentėjusiajai nepirko, nes neturėjo tam pinigų.
Bylą kaip pirmoji instancija išnagrinėjęs apygardos teismas konstatavo, jog kaltinamosios kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai ir vienodai teigė, kad su kaltinamąja susipažino socialiniame tinkle ir netrukus kaltinamoji pasiūlė atvykti pas ją į Angliją dirbti bare. Nukentėjusioji teigė neturėjusi pinigų kelionei, nemokėjusi ne tik anglų kalbos, bet apskritai nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, tačiau kaltinamoji ją vis dėlto įkalbėjo, atsiuntė paštu pinigų kelionei į Kauno oro uostą, o atvykus į Londoną, oro uoste ją pasitiko kaltinamoji su nepažįstamu užsieniečiu vyru. Atvykus į vietą, kaltinamoji su kita moterimi, kuri už tokią pačią nusikalstamą veiką yra nuteista kitoje byloje, pradėjo siūlyti jai sudaryti fiktyvią santuoką su užsienio piliečiu ir pasakė, kad už santuokos sudarymą ji gaus 8 000 Lt. Išsigandusi, kad neturi kito pasirinkimo, nukentėjusioji sutiko. Tokie nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiosios parodymai teismui nekėlė jokių abejonių ir buvo įvertinti kaip tikrąsias faktines aplinkybes atitinkantys įrodymai. Nukentėjusiosios parodymai buvo sugretinti ir su analogiškais liudytojų parodymais.
Nukentėjusioji teigė neturėjusi pinigų kelionei, nemokėjusi ne tik anglų kalbos, bet apskritai nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, tačiau kaltinamoji ją vis dėlto įkalbėjo, atsiuntė paštu pinigų kelionei į Kauno oro uostą, o atvykus į Londoną, oro uoste ją pasitiko kaltinamoji su nepažįstamu užsieniečiu vyru.
Teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiajai, kuri buvo itin socialiai pažeidžiama, nemokanti nei skaityti, nei rašyti, apgaule už kaltinamosios pinigus atvykus į Jungtinę Karalystę buvo pasiūlytas ne darbas, o pateiktas pasiūlymas pažadant materialinį atlygį sudaryti fiktyvią santuoką su Pakistano piliečiu, o nukentėjusiajai supratus, kad kitos išeities ji neturi, ir su jų pateiktu pasiūlymu sutikus, nukentėjusioji buvo perduota leidimo gyventi Jungtinėje Karalystėje neturėjusiam Pakistano piliečiui. Teismas pažymėjo, kad nukentėjusiosios sutikimas buvo duotas prieš ją pavartojus apgaulę, pasinaudojus jos socialiniu pažeidžiamumu ir visišku jos priklausomumu nuo tikslingai kaltinamosios sukurtų aplinkybių.
Baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje už kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką – prekybą žmonėmis – numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dešimties metų. Teismas skirdamas bausmę nurodė, kad kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė veikdama bendrininkų grupe su kita moterimi, kuri nuteista kitoje byloje. Teismas pažymėjo, kad nors yra padarytas sunkus nusikaltimas, tačiau jis labiau sąlygotas iš esmės nesusiformavusio kaltinamosios požiūrio į įstatymo saugomas vertybes, padarytas neįvertinus veikos pavojingumo ir iš jos kylančios baudžiamosios atsakomybės griežtumo. Jauna moteris nusikalto antrą kartą, kartu su vaiko tėvu augina mažametį 1 metų ir 5 mėn. vaiką, todėl padaryta išvada, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų kaltinamosios susiformavusius teigiamus socialinius ryšius su artima aplinka. Be to, nusikalstama veika padaryta kiek daugiau nei prieš 7 metus ir 5 mėn., dėl to paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam trejų metų terminui, kaltinamoji bus pakankamai nubausta, jai skirti įpareigojimai, jos teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, o tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamajai taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per dvejus metus sumokėti 941,50 Eur įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, o nukentėjusiajai priteistas 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
