Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. trečiajame policijos komisariate atliekami du ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso 186 str. (turtinės žalos padarymo apgaule) dėl to, kad Ž.Žemaitis (gim. 1966 m.), Vilniaus viešojo maitinimo įstaigose užsisakęs maisto ir gėrimų, atsisakė apmokėti sąskaitas.
Spalio 3 d. apie 22.30 val. Vilniuje, Didžiojoje gatvėje esančiame restorane, vyriškis užsisakė 4 kavos puodelius, 9 kartus po 40 g trauktinės, užkandžių ir nesumokėjo 159 Lt.
Spalio 10 d. 18.12 val. Vilniuje, Užupio g. restorane, Ž.Žemaitis užsisakė 6 vnt. „kapučino“, 3 puodelius žaliosios arbatos, 18 vnt. po 40 g dviejų rūšių trauktinių, 15 vnt. likerio, suvožtinį, makaronų, keptos duonos. Atsisakė apmokėti 410 litų sąskaitą.
Ž.Žemaitis ir anksčiau buvo žinomas policijai dėl polinkio „nemokamai“ vaišintis, todėl restoranų ir kavinių personalui patartina į tai atkreipti deramą dėmesį, pažymima Vilniaus apskrities VPK atstovų trečiadienį paviešintame pranešime.
Sostinės restoranų, kavinių ir užeigų šeimininkai jau ne vienerius metus vargsta su šiuo išskirtiniu klientu. „Jis niekada nemoka“ – taip galima apibūdinti šį nuolatinės gyvenamosios vietos neturintį vilnietį.
Apie Ž.Žemaičio apetitą ir įžūlumą 15min.lt paskelbė dar 2011 metais. Jau tuomet šis veikėjas buvo užsidirbęs daugiau nei 150 bylų, tačiau sostinės policininkai, motyvuodami Ž.Žemaičio duomenų apsauga apsauga ir nekaltumo (!) prezumpcija, kategoriškai atsisakė paviešinti jo nuotrauką. Argumentų apie tai, kad piktybiškai įstatymus pažeidinėjantis ir žalą maitinimo verslo įstaigos nuolat darantis asmuo, atsižvelgiant į viešąjį interesą, nusipelnė viešumo, anuomet pareigūnai neišgirdo.
Kaip skelbė 15min.lt, vien per penkerius metus (2006–2011 m.) sostinės teismuose Ž.Žemaičiui buvo iškeltos 153 bylos. Beveik visos jos – administracinių teisės pažeidimų.
Daugelis Ž.Žemaičių bylų baigdavosi antstolių teikimais dėl baudos pakeitimo areštu arba viešaisiais darbais. Duomenų apie tai, kad Ž.Žemaitis mokėtų jam skirtas baudas, teismai ir policija neturi.
Etatinis valgytojas išvengdavo baudžiamosios atsakomybės žinodamas, kad vienkartinė jo sąskaita kavinėje ar restorane neturi viršyti 1 MGL.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50-ame straipsnyje „Smulkusis svetimo turto pagrobimas“ numatyta, kad turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 1 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumos. Be pagrobtojo turto vertės, taip pat atsižvelgiama į pagrobtų daiktų natūralų kiekį (svorį, dydį).
Tiesa, teisėjus jis ne sykį buvo užrūstinęs. Pavyzdžiui, 2011 m. rugpjūčio 16 d. jis gavo 20 parų arešto.
2011 m. birželio mėnesį jam buvo skirta simbolinė 120 litų bauda.
Laisvės atėmimu teisėjai Ž.Žemaitį mėgina auklėti nuolat. Pavyzdžiui, 2010 m. spalio 12 dieną vyriškiui buvo skirta 15 parų, kiek anksčiau – 10 parų. Žinoma, kol atlieka bausmę, Ž.Žemaitis nemokamai, kaip ir yra įpratęs, maitinasi iš mokesčių mokėtojų lėšų.
2009 metais po 15 parų arešto Ž.Žemaičiui buvo skirta už neapmokėtas kuklias (maždaug 30 litų) sąskaitas vienoje picerijoje sostinės Gedimino prospekte ir kavinėje Pilies gatvėje.
