Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Zuika“, „saule“ ir „mažute“ vadinto, bet nusikaltėliams tarnavusio prokuroro Malčiausko byla baigta

G.Malčiauskas teisme.
LNK žinių stop kadras / G.Malčiauskas teismuose reikalavo visiškai jį išteisinti, o bylą nutraukti.
Šaltinis: 15min
0
A A

Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (ONKT) skyriaus vadovo Gintaro Malčiausko bei milijonieriaus verslininko Dariaus Kuzmicko baudžiamąją bylą.

Ne Lietuvai ir doriems jos žmonėms, bet kriminalinio pasaulio veikėjams tarnavęs buvęs aukštas Panevėžio apygardos prokuroras G.Malčiauskas gali lengviau atsikvėpti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nepritarė Generalinės prokuratūros pozicijai, jog G.Malčiauskas nusipelnė 4,5 metų sėsti už grotų bei nesutiko perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

42 metų eksprokuroras yra nuteistas pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį, kuriuo už piktnaudžiavimą tarnyba jam skirta 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda. Toje pačioje byloje buvo nuteistas svarbiausias G.Malčiausko bendrininkas, jo kurstytoju nusikalsti įvardijamas bendrovės „Umika“ 39 metų vadovo D.Kuzmickas. Pastarajam paskirta 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda.

Konspiracijos sumetimais G.Malčiauskas su D.Kuzmicku susirašinėdavo trumposiomis SMS žinutėmis, vienas kitą suaugę vyrai vadindavo „zuika“, „saulute“, „mažute“, „brangute“, o akis į akį susitikdavo kavinėje „Romantic“.

Po švelnaus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio Generalinė prokuratūra siekė jį griežtinti ir Lietuvos apeliaciniame, ir Aukščiausiajame teisme, tačiau nesėkmingai. Savo ruožtu G.Malčiauskas visą laiką atkakliai tvirtino esąs nekaltas ir reikalavo apskritai jį išteisinti.

Užėmė nužudytojo G.Sereikos postą

G.Malčiauskas Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus pareigūnams su pertraukomis vadovavo maždaug 4 metus. Kuriam laikui jis buvo išėjęs advokatauti, o anksčiau yra dirbęs tyrėju policijoje.

Įdomi aplinkybė: aukštas postas Panevėžio apygardos prokuratūroje G.Malčiauskui atiteko po to, kai 1999 metų sausio 25 dieną prie savo namų buvo nušautas tuometinis skyriaus vadovas Gintautas Sereika.

Bylos duomenimis, su „Umikos“ vadovu D.Kuzmicku G.Malčiauskas pažįstamas nuo 2002-ųjų.

Eksprokuroras nemokamai ilsėdavosi verslininko apartamentuose Nidoje, už dyką kurorte pramogaudavo, naudodavosi įmonės automobiliais „VW Sharan“ ir „VW Phaeton“, su visa šeima 20 proc. pigiau apsipirkdavo D.Kuzmicko valdomoje drabužių parduotuvėje.

Vykdė verslininko užsakymus

Kai 2005 metais nusikaltėliai iš D.Kuzmicko pavogė prabangų visureigį „Volkswagen Touareg“, G.Malčiauskas iškart pažadėjo padėti.

Gamintojo nuotr./Naujasis VW Touareg  tas pats, tik geriau
Naujasis „VW Touareg“

Eilinės vagystės tyrimą perėmė G.Malčiausko vadovaujamas ONKT, o netrukus uolių pareigūnų pastangomis visureigio vagys buvo rasti ir nuteisti. D.Kuzmickas G.Malčiauskui liko dėkingas ir skolingas.

Tais pačiais metais Panevėžio policininkai surengė specialią operaciją, nukreiptą prieš stambiuosius narkotikų platintojus. Policija sulaikė milijonieriaus D.Kuzmickas brolį Andrių. Už didelį kiekį kanapių jam grėsė ilgi, mažiausiai 8 metai nelaisvės.

Verslininkas dėl brolio kreipėsi į prokurorą G.Malčiauską. Jau kitą dieną jo pastangomis narkomafijos atstovas išleistas į laisvę.

G.Malčiauskas kišosi į bylą, tyrimą atliekantiems pareigūnams nuolat kartodamas, kad „nieko tokio“ šioje byloje apskritai nėra. Iš G.Malčiausko prižiūrimų pareigūnų gavę tokią iškastruotą bylą, teisėjai A.Kuzmickui galėjo skirti tik nedidelę baudą – 4375 litų.Aukštas postas Panevėžio prokuratūroje G.Malčiauskui atiteko, kai 1999 metų sausio 25 dieną buvo nušautas tuometinis skyriaus vadovas G.Sereika.

2005-ųjų vasaros pabaigoje G.Malčiauskas paėmė iš D.Kuzmicko 50 000 litų, vyrai pavadino tai „paskola“.

Nuslėpė apie 0,8 milijono litų mokesčių

2006-ųjų pradžioje D.Kuzmicką dėl jo įmonės „Umika“ veiklos ėmė persekioti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnai – jie įtarė, kad klastodamas finansinius dokumentus, verslininkas nuo valstybės nusuko apie 0,8 milijono litų mokesčių.

VMI iškeltos baudžiamosios bylos ėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Gerokai vėliau D.Kuzmickas už finansines aferas buvo nubaustas ir tą beveik milijoną litų privalėjo grąžinti, tačiau tuo metu siautėjęs G.Malčiauskas bylą buvo sugebėjęs taip pat numarinti.

G.Malčiauskas ne tik raportavo D.Kuzmickui, jog šauniai sutvarkė ir šį reikalą, bet ir prasitarė, kad norėtų pasikeisti automobilį, todėl jam praverstų nauja 24 tūkst. litų paskolas. G.Malčiauskas netrukus gavo ir šią sumą.

Išėjo, kol jo dar neišmetė

Priėjęs liepto galą, G.Malčiauskas paprašė jį savo noru atleisti iš pareigų prokuratūroje. Prašymas buvo patenkintas, G.Malčiauskas gavo statybų bendrovės „Constructus“ direktoriaus postą.

Informaciją apie G.Malčiausko užkulisinę veiklą prokuratūroje surinko ir baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismui perdavė Generalinės prokuratūros ONKT departamento žinomas prokuroras Justas Laucius. Ikiteisminis tyrimas atliktas kartu su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnais. Tyrimo metu atskleistos SMS žinutės ir kiti duomenys leido surinkti įrodymus, kad D.Kuzmicko sukurstytas G.Malčiauskas vykdė neteisėtus verslininko prašymus, veikė milijonieriaus interesais taip siekdamas gauti iš jo turtinės bei kitokios asmeninės naudos.

Už ką gavo 74 tūkst. litų?

Kasaciniame skunde dėstoma, jog verslininkas D.Kuzmickas iš visų aplinkybių: iš to, kad su G.Malčiausku nebuvo sutarta, kada jis šiuos pinigus iš viso grąžins; nebuvo sudarę paskolos sutarties su G.Malčiausku; tarp jų net nebuvo kalbos apie grąžinimo terminus, palūkanas; kad šią sumą perdavė G.Malčiausko prašymu nuošalioje vietoje, automobilyje, bei to, kad nuo to laiko G.Malčiauskas nė neužsiminė apie ketinimą šiuos pinigus grąžinti, nesitarė apie jų grąžinimo sąlygas, suprato, jog G.Malčiauskui perduoti 50 000 litų yra atlygis už jo suteiktas paslaugas tiriant ir priimant sprendimus automobilio „VW Touareg“ vagystės ir jo brolio A.Kuzmicko narkotikų įgijimo ir laikymo baudžiamosiose bylose.

15min.lt nuotr./Pirmasis metų ketvirtis miesto biudžetą papildė daugiau nei planuota, tačiau tai didelio optimizmo kol kas neteikia.
Litai, pinigai

Tai D.Kuzmickas nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, ir teisiamajame pirmosios instancijos teismo posėdyje, patvirtino juos ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme.

Dėl 24 000 litų jis taip pat suvokė, kad tai yra atlygis už prokuroro G.Malčiausko paslaugas.

Sodinti į kalėjimą nepakako įrodymų

Susikompromitavusį kolegą Generalinės prokuratūros atstovai siekė nuteisti pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 228 straipsnio (Piktnaudžiavimas) 2-ą dalį: „Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Prokuratūra, kaip minėta, siekė G.Malčiauskui 4,5 metų nelaisvės.

Tuo tarpu teismui pakako įrodymų tik nuosprendžiui pagal 1-ą dalį: „Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.“Prokuratūros atstovai buvusiam kolegai siekė griežtos bausmės: 4,5 metų nelaisvės.

Be to, G.Malčiauskas nuteistas pagal BK 231 straipsnį (Trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar teismo antstolio veiklai): „Tas, kas bet kokiu būdu trukdė teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui ar Tarptautinio baudžiamojo teismo pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės arba administracinės bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.“

Bylos medžiagoje apibendrinama, jog G.Malčiauskas ir D.Kuzmickas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad, D.Kuzmickui sukursčius, G.Malčiauskas piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, be to, jis trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas.

„Dėl šių G.Malčiausko veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyta prokuroro tarnybos esmė bei turinys, apsunkintas nusikaltimus padariusių asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, buvo trukdoma normali teisėsaugos institucijų ir prokuratūros veikla, pažemintas bei sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos Respublikos prokuratūros, autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos prokuroro vardas“, – pažymima bylos medžiagoje.

A.Kliunkos skundo argumentai

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka LAT pateiktame kasaciniame skunde prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

`arūno Mažeikos/BFL nuotr./A.Kliunka
A.Kliunka

Skunde A.Kliunka nurodė, kad pirmosios instancijos teismas siaurinamai aiškino BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytus piktnaudžiavimo tarnyba kvalifikuojančius „siekio turtinės naudos“ ir „siekio neturtinės naudos“ požymius bei kitaip nepagrįstai susiaurino šio straipsnio taikymo ribas. Apeliacinės instancijos teismas šių klaidų neištaisė ir, esant pagrindui D.Kuzmicko veiką kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, o G.Malčiausko – pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, to nepadarė, t.y. netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Apeliacinės instancijos teismas buvo konstatavęs, jog nėra nustatyta, kad G.Malčiauskas turėjo tikslą palaikyti gerus, draugiškus ir jam materialiai naudingus santykius su verslininku D.Kuzmicku ir tokiu būdu gauti kitokios asmeninės naudos, be to, nurodė, kad jų pačių ir jų šeimų tarpusavio draugiški santykiai buvo susiformavę gerokai anksčiau, todėl netgi siekis juos palaikyti nereiškia, kad buvo siekiama kokios nors asmeninės naudos, o apie kokios nors turtinės naudos gavimą byloje nėra jokių duomenų. Anot prokuroro, LAT praktikoje siekimas kitokios asmeninės naudos, be kita ko, suprantamas ir kaip siekis palaikyti gerus, draugiškus santykius su kaltininkui naudingu asmeniu.

Materialiai naudinga draugystė

Anot A.Kliunkos, Apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad kaltininko „siekimas asmeninės naudos BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicijos prasme negali atsirasti iki tyčios piktnaudžiauti tarnyba susiformavimo momento“, o aiškindamas šio požymio taikymo aspektu G.Malčiausko norą piktnaudžiaujant tarnyba padėti draugui nurodė, kad taip „galima kriminalizuoti bet kokius žmogiškus santykius“.

Draugiški, artimi kaltininko santykiai su asmeniu, kurio problemas jis piktnaudžiaudamas sprendžia, ne tik dažniausiai būna susiformavę iki kaltininkui įvykdant piktnaudžiavimą, bet, pagal gyvenimo realijas, tokių santykių buvimas ir yra būtinoji sąlyga kurstytojui prašyti atlikti kaltininką neteisėtus piktnaudžiavimo veiksmus, o šį prašymą vykdantis ir prašytus piktnaudžiavimo veiksmus atliekantis kaltininkas būtent taip siekia palaikyti jau susiklosčiusius santykius.

LNK žinių stop kadras/G.Malčiauskas (arčiau) ir D.Kuzmickas teisme
LNK žinių stop kadras/G.Malčiauskas (arčiau) ir D.Kuzmickas teisme

Be to, šie artimi ir draugiški santykiai su pasiturinčiu verslininku D.Kuzmicku G.Malčiauskui buvo ir materialiai naudingi – G.Malčiauskas iš verslininko asmeninėms reikmėms jau buvo pasiskolinęs pinigų, dėl kurių grąžinimo terminų ir palūkanų dydžio su D.Kuzmicku nebuvo sutarta. Byloje nustatyta, kad ir kurstytojas D.Kuzmickas suprato, jog G.Malčiausko jo pašymu atliekamų šiose baudžiamosios bylose neteisėtų veiksmų priežastis – siekis su juo palaikyti gerus, artimus ir draugiškus santykius.

Tokių santykių su įtakingu Panevėžio prokuroru G.Malčiausku siekė ir pats D.Kuzmickas, LAT teisėjus tikino griežtesnių bausmių reikalavusi Generalinė prokuratūra.

Eksprokuroro 5 kontrargumentai

Savo ruožtu nuteistasis G.Malčiauskas skunde Aukščiausiajam teismui prašė Vilniaus apygardos teismo nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartį panaikinti ir jo baudžiamąją bylą iš viso nutraukti. Skunde jis nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo pagrindinio apeliacinio skundo argumento.G.Malčiauskas skunde kaip vieną iš pagrindinių argumentų buvo nurodęs tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi verslininko D.Kuzmicko parodymais, nes jie buvo gauti neteisėtais būdais.

Kasatorius apeliaciniame skunde kaip vieną iš pagrindinių argumentų buvo nurodęs tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi D.Kuzmicko parodymais ir laikė juos įrodymu, nes jie neatitiko Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 20 straipsnio 4 dalyje nurodyto įrodymų leistinumo reikalavimo. Tai reiškia, jog šie duomenys byloje buvo gauti neteisėtais būdais. Visų pirma, D.Kuzmickas parodymus davė būdamas suimtas, iškart po to staiga išnyko suėmimo pagrindai ir jis buvo paleistas.

Antra, savo baigiamojoje kalboje D.Kuzmickas nurodė, jog dabar supranta, kad buvo prokurorų apgautas. Tai, G.Malčiausko įsitikinimu, vienareikšmiškai rodo, jog tarp D.Kuzmicko ir ikiteisminį tyrimą atlikusio prokuroro buvo neaiškaus turinio susitarimas, kurio sąlygų, matomai, pareigūnas neįvykdė.

Trečia, D.Kuzmickas teisme parodė, jog jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo užrašyti ne pažodžiui, o prokuroro perfrazuoti naudojant teisinius terminus.

Ketvirta, D.Kuzmickas teisme paaiškino, jog apklausų metu neprisiminė kai kurių aplinkybių, pvz., kada skolino pinigus G.Malčiauskui, tačiau pats prokuroras jam nurodė datas, kada G.Malčiauskas pirko automobilį, įsigijo žemės sklypą, vykdė statybas ir pan., todėl D.Kuzmickas tik parodė, jog tai galimai vyko tuo laikotarpiu. Tuo tarpu prokuroras apklausų protokoluose visus šiuos faktus (minėtas datas) nurodė kaip neginčijamai pateiktus paties D.Kuzmicko.

Penkta, teisminio nagrinėjimo metu D.Kuzmickas davė nenuoseklius parodymus (tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje), nenurodydamas nei tikslių datų, nei laikotarpių, nei tikslių formuluočių, be to, ne kartą painiodamasis ir priklausomai nuo prokuroro ar teismo užduodamų klausimų keisdamas savo nuomonę. Pavyzdžiui, D.Kuzmickas nurodė skolinęs pinigus sklypo pirkimui, nors G.Malčiausko ir liudytojo H.V. parodymais įrodyta, kad tuo metu, kai kasatorius pirko sklypą, jis su D.Kuzmicku net nebuvo pažįstami. Vėliau D.Kuzmickas nurodė, kad tokias datas jam nurodęs apklausą vykdęs prokuroras. Visos šios aplinkybės, anot nuteisto eksprokuroro, rodo, kad D.Kuzmicko parodymai buvo gauti neteisėtu būdu.

STT ir prokuratūros manipuliacijų įkaitas?

Nuteistasis LAT teisėjams priminė, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms „Dėl prokuratūros vaidmens baudžiamosios justicijos sistemoje“ 28 punkte nurodyta, kad prokuratūra negali naudoti įrodymų prieš įtariamąjį, jeigu žino ar gali spėti, jog minėti įrodymai gauti neteisėtais būdais.

LNK žinių stop kadras/Verslininkas D.Kuzmickas teisme
Verslininkas D.Kuzmickas

Liudytojo apklausos atlikimo taisyklės ir tvarka įtvirtintos BPK 183 straipsnyje, kur, be kita ko, nurodyta, kad liudytojui draudžiama užduoti atsakymą menančius klausimus, parodymai užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui, liudytojo apklausos metu negali būti vedamos derybos dėl parodymų turinio, prokuroras neturi teisės grasinti liudytojui, bauginti jį ar naudoti kitokį spaudimą, siekiant išgauti tokio turinio parodymus, kokius norėtų išgirsti apklausą atliekantis prokuroras, taip pat neleidžiama keisti liudytojo pasisakymų stilių ar struktūrą, nurodinėti aplinkybes bei smulkmenas, kurių apklausiamas asmuo nežino. Todėl darytina išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu, apklausdamas liudytojus, prokuroras atliko neteisėtus veiksmus, o parodymai, gauti panaudojus neteisėtus metodus atliktos apklausos metu, negali būti pripažinti turinčiais įrodomąją reikšmę.

LAT 2007 m. gruodžio 1 d. BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje išaiškinta, jog duomenys, kuriuos valstybės institucijos ar pareigūnai gavo įstatyme nenumatytu būdu, įrodymais nepripažįstami, nesvarbu, kiek jie reikšmingi nustatant bylos aplinkybes. G.Malčiauskas apeliaciniame skunde nurodė, jog D.Kuzmickas laiko jį kaltu dėl visų jį ištikusių nelaimių, be to, jis neabejotinai tapo prokuroro ir STT pareigūnų manipuliacijų įkaitu, todėl prisipažino kaltu dėl veikų, kurių nėra padaręs, be to, apkalbėjo ir kasatorių.

Visgi apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento apsiribojo lakonišku teiginiu, jog G.Malčiauskas nenurodė jokių įtikinamų priežasčių, dėl kurių D.Kuzmickas galėjo jį apkalbėti. D.Kuzmicko parodymai buvo pagrindinis įrodymas pripažįstant G.Malčiausko kaltu, todėl, neišnagrinėjęs kasatoriaus argumentų šiuo klausimu, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, sutrukdžiusį priimti teisingą sprendimą byloje.

LAT atmetė visus skundus

Abiejų šalių kasacinius skundus išnagrinėjusi LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Gintaro Godos ir pranešėjo Alvydo Pikelio, nutarė juos besąlygiškai atmesti.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuvos Aukačiausiasis Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Aukščiausiojo Teismo nutartis įsigaliojo iškart ir yra neskundžiama.

Kolegija pažymėjo, jog teismai nuosprendyje ir apeliacinės instancijos nutartyje rėmėsi tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje, bylos duomenis išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, juos įvertino laikydamiesi baudžiamojo proceso reikalavimų. Tai, kad D.Kuzmickas parodymus davė suimtas, o po to buvo paleistas, neprieštarauja įstatymo reikalavimams, nes apklausa buvo atlikta užtikrinant jo teisę į gynybą, be to, teismas rėmėsi parodymais, kuriuos D.Kuzmickas davė teismo posėdžio metu.

Todėl kasacinio skundo teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos trūkumų, argumentuojant tuo, jog buvo užduodami menamo turinio klausimai, konkretizuojamos bylos aplinkybės tikslinant įtariamojo parodymus bei tik iš dalies prisilaikyta reikalavimo įtariamąjį apklausti ir parodymus fiksuoti laisvo pasakojimo forma, yra neaktualūs, nes kasacinė byla nagrinėjama esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų aspektu.G.Malčiauskas ir D.Kuzmickas buvo pažįstami bei artimai draugavo ne tik tarpusavyje, bet ir šeimomis kelerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl, anot LAT, nėra pagrindo išvadai, jog jų tarpusavio santykiai buvo grindžiami tik praktiniu išskaičiavimu bei turtinės naudos siekimu.

Tai, kad nagrinėjant bylą teisme D.Kuzmickas ne visas bylos aplinkybes (datas, laikotarpius, vietas) nurodė tiksliai, nepaneigia jo parodymų patikimumo, nes nuo nusikaltimų padarymo iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje praėjo keleri metai, todėl tokie netikslumai yra natūrali žmogaus atminties būsena. Nelogiškas ir nenagrinėtinas kasacinio skundo teiginys, jog D.Kuzmickas buvo prokuroro suklaidintas, nes ši išvada kasaciniame skunde grindžiama hipotetiniu spėjimu, jog greičiausiai tarp tyrimą atlikusio prokuroro ir D.Kuzmicko buvo neaiškaus turinio susitarimas, kurio prokuroras matomai nevykdė. Taigi tezę, jog D.Kuzmickas prokuroro buvo apgautas, kasatorius grindžia hipoteze (spėjimu) apie neaiškaus turinio susitarimą, kuris spėjama nebuvo vykdomas.

Kontroversijas traktavo nuteistųjų naudai

LAT kolegijos nuomone, neteisus šioje byloje ir prokurorai J.Laucius bei A.Kliunka, savaip aiškindami turtinės ir kitokios asmeninės naudos siekimo požymio susiformavimo momentą G.Malčiausko ir D.Kuzmicko santykiuose. Nusikaltimo vykdytojo veikos motyvas, paskata negali atsirasti anksčiau už kurstytojo poreikį įkalbėti kitą asmenį padaryti nusikaltimą bei veiksmus palenkiant jį tai padaryti. Jei nusikaltimo bendrininkai būtų planavę ir iš anksto, nuo savo pažinties pradžios ruošęsi tokiai nusikalstamai veikai, tokiu atveju visą šį laikotarpį ir reikėtų inkriminuoti.

Kaip matyti iš bylos duomenų, G.Malčiauskas ir D.Kuzmickas buvo pažįstami bei artimai draugavo ne tik tarpusavyje, bet ir šeimomis kelerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog jų tarpusavio santykiai buvo grindžiami tik praktiniu išskaičiavimu bei turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimu, juolab turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo požymis neturi būti aiškinamas išplėstai ir kriminalizuojamas.

Anot LAT, dvasinio, emocinio turinio nauda, kuri gaunama teikiant pagalbą bei paramą draugui ar kitam asmeniui, nors ir neteisėtą, neturi būti suprantama kaip BK 228 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis. Kita vertus, draugiški ryšiai nereiškia vien tik dalijimąsi emocijomis ir jausmais – natūralu ir gyvenimiška, kai turtingesnis draugas didesne pinigine dalimi prisideda prie bendrų išlaidų bei reikiamais atvejais teikia kitokią materialinę paramą, rašoma LAT nutartyje.

LAT turi aiškią nuomonę ir dėl G.Malčiausko gautų 74 tūkst. litų. D.Kuzmickas yra skolinęs pinigų G.Malčiauskui ir anksčiau, todėl, atsižvelgdami į visas šias aplinkybes, į tai, kad tokiu atveju yra sudėtinga atriboti draugiškus ir dalykinius ryšius, teismai pagrįstai kontroversijas šiuo klausimu vertino nuteistųjų naudai ir pinigų paskolinimo fakto nesusiejo su G.Malčiausko piktnaudžiavimo tarnyba veiksmais.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min