Pateikė „paaiškinimą“
Vienas lietuvis savo „Facebook“ paskyroje su sekėjais pasidalijo iš piršto laužtais skaičiavimais.
„Čia yra atsakymas (neskaitant chemtrailų), kodėl Lietuvoje vietoj ~170 saulėtų dienų kas pažymėta senuose vadovėliuose per metus nuo ~2010m turim vos 20-30... (kalba netaisyta – red. past.)“, – pasakojo internautas.
Jis pridėjo ir vaizdo įrašą, kuriame matomi debesys, dūmai, sklindantys iš fabrikų, mašinų ar kitų sunkiai įžiūrimų objektų. Iš vadinamųjų chemtreilų paminėjimo ir kai kurių vaizdų galima spręsti, jog čia galimai kalbama ir apie debesų sėją. Įraše matomi vaizdai anksčiau naudoti siejant debesų sėją su klimato kaita.
Meteorologas G.Valaika 15min paaiškino, kodėl internauto paskaičiavimai neatitinka realybės.
Kas yra saulėta diena?
Pasak meteorologo pats terminas „saulėtos dienos“ yra labai sąlyginis vertinimas, nes per metus dienos trukmė labai kinta.
„Be to, kyla klausimas, ką reikėtų laikyti saulėta diena, pavyzdžiui, jei kažkuriuo dienos metu dvi valandas buvo apsiniaukę, bet visa kita dienos dalis buvo saulėta. Būtent todėl šiais laikais saulėtumas vertinamas pagal saulės spindėjimo trukmės rodiklį (valandomis)“, – laiške 15min aiškino G.Valaika.
Jis nurodė, kad 2024 m. beveik visoje šalyje, išskyrus šiaurės vakarinę dalį, saulė švietė daugiau valandų nei vidutiniškai 1991–2020 m. laikotarpiu. Vidutinė saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje 2024 m. siekė 1 942 val., 2023 m. – 1 928 val., o 2022 m. – 1 993 val. Pasak meteorologo, šios reikšmės yra artimos ir daugiamečiam vidurkiui, kuris siekia 1 917 val.
G.Valaika anksčiau „Facebook“ puslapyje „Meteo.lt“ aptarė ir praėjusių metų saulėtumo duomenis. 2024 m. daugiau nei įprastai saulės Lietuvoje sulaukėme gegužės ir rugpjūčio-spalio mėnesiais. Tarp daugiausiai jos sulaukusių vietovių buvo Šilutė ir Nida, o mažiausiai – Utenos, Varėnos ir Vilniaus apylinkės.
„Galima labai sąlyginai primesti: jei laikysime, kad vidutinė dienos trukmė per metus yra ~12 valandų, tuomet 1 942 val. padalinę iš 12 gauname 161-162 sąlygines saulėtas dienas arba apie 243 dienas, kuomet saulė šviečia po 8 valandas“, – apskaičiavo G.Valaika.
Žinoma, daugelis saulėtų dienų būna šiltuoju metų laiku, kuomet susilpnėja cikloniniai procesai, sumažėja santykinis oro drėgnumas. Ir atvirkščiai, visada mažiausiai saulėtų valandų būna šaltuoju metų laiku“, – pridūrė jis.
Saulės turime daugiau
Cituoto internauto skaičiavimai su realybe nesutampa, nes saulėtų dienų per metus Lietuvoje būna daugiau, ne mažiau.
Saulės spindėjimo trukmė, G.Valaikos žodžiais, dėl klimato kaitos Lietuvoje išaugo. Tarp pagrindinių tai lemiančių sąlygų – didėjančios oro temperatūros ir pakitusios atmosferos cirkuliacijos. Tokius duomenis patvirtina ilgamečiai matavimai, surenkami prietaisų, nuolatos sekančių dangumi keliaujančią Saulę ir skaičiuojančių kiek laiko per dieną ji šviečia.
Pasak meteorologo, 1961-1990 m. laikotarpiu Lietuvoje saulė švietė 1 782 val. per metus, o 1991-2020 m. – jau 1 914 val. Visgi jis atkreipė dėmesį, kad šalyje saulė šviečia nevienodai. Mažiausiai jos spindulių sulaukia pietrytiniai rajonai, o daugiausiai – pajūris.
Šaltuoju sezonu – kiti rodikliai
Visgi šaltuoju metų laiku dabar saulės matome kiek mažiau, nors ir būna daugiau šiltų žiemos dienų.
„Pastebėta, jog saulėtumas Lietuvoje labai išaugo pavasario mėnesiais, tačiau lapkritį-vasarį jis nestipriai sumažėjo arba nepakito. Priežastis labai paprasta – mūsų žiemos labai pašiltėjo, lyginant su senesniais laikais, todėl rečiau susidaro atmosferos cirkuliacija, kurios metu pasirodo saulė.
Seniau sausį arba vasarį kuriam laikotarpiui sustiprėdavo Sibiro anticiklonas. Dėl labai šaltos ir sausos oro masės debesuotumas sumažėdavo, įsivyraudavo ramūs, sausi ir saulėti orai, tačiau tuo pačiu paspausdavo šaltukas iki -20, o kartais ir iki -25 -30 °C. Žiemą giedri orai labai retai atneša šiltus orus.
Šiemet žiemą iki pat vasario pradžios laikėsi labai šilti orai. Šaltuoju metų laiku saulė ir šiluma, vaizdžiai kalbant, nedraugauja, todėl praėjusi žiemos dalis buvo išties dvigubai mažiau saulėta negu vidutiniškai būna“, – paaiškino jis.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sausis Lietuvoje buvo labai debesuotas. Saulė vidutiniškai rodėsi tik 19,2 val.: nuo 7,9 val. Utenoje iki 26,5 val. Kybartuose. Tarnybos puslapyje galima sužinoti ir kitų mėnesių duomenis.
Kaip aiškino G.Valaika, užslinkus nors kiek šiltesniam orui, virš šaltesnio žemės paviršiaus susiformuoja temperatūros inversijos sluoksnis, po kuriuo susidaro sluoksniniai debesys. Jie dažniausiai ir trukdo išvysti giedrą dangų.
„Šis inversijos sluoksnis suyra tik užslinkus sausam orui, kuris šiuo metų laiku beveik visada būna šaltas arba labai šaltas. Tik tuomet kuriam laikui įsivyrauja saulėti orai.
Štai ir pastarosiomis dienomis, nors atmosferos slėgis aukštas ir netgi mums ant žemės paviršiaus ganėtinai šalta, aukščiau atmosferoje užslinkęs šiek tiek šiltesnis oras. Susiformavusi temperatūros inversija, po ja – debesų sluoksnis, kuris ne visada suyra.
Netgi orų modeliai ne visada teisingai įvertina tokį debesuotumą, kadangi debesų sluoksnis nėra storas. Maždaug nuo 600 m aukščio – giedra“, – aiškino meteorologas.
Kas bendro su debesų sėja ir „chemtreilais“?
Internautai ne pirmą kartą susiejo sąmokslo teorijas apie debesų sėją – tikrai egzistuojantį metodą – ir „chemtreilus“ su klimato pokyčiais.
Portalas 15min anksčiau yra paneigęs panašias melagienas:
Taip pat skaitykite: Debesų sėjos technologija sudomino internautus: ar vaizdo įraše tikrai matoma ji?
Taip pat skaitykite: Dubajuje per dieną prilijo lyg per metus – ar teisūs internautai kaltindami debesų sėją?
Taip pat skaitykite: „Chemtreilai“ – nemirštanti sąmokslo teorija
Taip pat skaitykite: Ir vėl „chemtreilai“: ar tikrai jų egzistavimą pripažįsta užsienio valstybės?
Šias sąmokslo teorijas yra paneigęs ir pats G.Valaika. Sausį jis savo moderuojamame „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paneigė internete pasirodžiusias melagienas apie tariamą „cheminį“ rūką.
Pasak meteorologo, debesų sėja didžia dalimi tėra sąmokslo teorija, kuomet „tiesos kruopelytės apdedamos didelio melo sluoksniu“.
„Debesis arba rūką galima bandyti išsklaidyti, tačiau yra labai daug apribojimų. Kai kurios šalys prieš didelius paradus ar kitus renginius tai ir bando daryti. Vis dėlto debesų išsklaidymo procedūra yra nepigi ir veikia trumpai bei lokaliai.
Net išsklaidžius debesis/rūką tam tikroje teritorijoje, atsiradusi giedro dangaus „skylė“ greitai vėl užsitraukia, kadangi atmosfera nuolatos yra dinaminėje būsenoje. Net kai mums atrodo, jog orai ramūs, atmosferoje vyksta judėjimas, todėl dangų vėl užtrauktų debesys.
Visi atmosferos specialistai sutaria, kad užsiimti geoinžinerija būtų labai brangu ir potencialiai pavojinga planetai, todėl visos kalbos ir analizės apie tai tėra tik teorinio lygmens, o moksliniai bandymai – tik lokalūs ir minimalūs.
Joks meteorologas nepasakytų, kad tuo užsiimti globaliu mastu būtų gera mintis. Visi meteorologai kaip tik agituoja už tai, kad žmonija nustotų teršti orą, nes dėl žmogaus veiklos kinta atmosferos cheminė sudėtis. Atmosfera šyla, keičiasi atmosferos cirkuliacija ir pan.“, – teigė G.Valaika.
15min verdiktas: melas. Lietuvoje su metais saulėtų dienų atsirado tik daugiau. 1961–1990 m. laikotarpiu Lietuvoje saulė švietė 1782 valandas, o 1991–2020 m. – jau 1914 valandų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
